„Vokiečių kultūros dienas: Karališkas miestas” tęsia garso meno koncertas, kuris įvyks gegužės 12 d. 20 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro kiemelyje (Daržų g.10/Bažnyčių g. 4, Klaipėda). Koncerte dalyvauja driezhas + d.n.s., Tautvydas Bajarkevičius, Niobė.
Driezhas + d.n.s. „eclectic vibes”
Driezhas – audiovizualinis solo projektas, kurio autorius – klaipėdietis Kristijonas Lučinskas. Elektroninės muzikos eksperimentais jis siekia įdomaus skambesio, žadinančio pasąmonėje glūdinčias mintis. „Driezhas” kaskart pateikia klausytojams vis naujų garso estetikos ieškojimų.
d.n.s. muzika paremta eksperimentinės elektronikos koliažais, gilia ambient’ika bei nuoseklia garsų tėkme. Persipinantys motyvai kartais perauga į nekontroliuojamos ritmikos proveržius, industrinį chaosą. Kūryboje naudojami įvairūs elektroniniai instrumentai bei paties autoriaus renkami aplinkos garsai.
Tautvydas Bajarkevičius „immersive soundscapes”
Garso menininkas, kuratorius, rašantis apie šiuolaikinę muziką, garso meną, naująsias medijas ir šiuolaikinį meną. Eksperimentinės elektroninės muzikos ir garso meno festivalio bei tęstinio projekto „Garso zona” kuratorius. T.Bajarkevičius pristatys „immersive soundscapes” projektą.
Niobe
Yvonne Cornelius, dar žinoma kaip Niobė, gimė Frankfurte, šiuo metu gyvena Kelne. Ji garsi dėl kvapą gniaužiančių aštuoneilių, skambių kūrinių, kaskart sužavinti publiką jaudinančia fantastine bei tropine atmosfera. Sakoma, jog ši jauna talentinga dainininkė galėtų savo švelniu balsu ištirpdyti ledynus ir geba kurti tokią muziką tarsi visos radijo stotys grotų vienu metu, tačiau tame protingai sudėliotame garsų chaose atsiranda ypatinga jungianti grandis – balsas. Savo nuostabiais kūrinių pristatymais ji sužavėjo didžiules klausytojų minias daugelyje Europos bei Vidurio Amerikos miestų.
Gegužės 16 d. 15 val.
Simono Dacho namai – Klaipėdos vokiečių bendrija (Jūros g. 7, Klaipėda)
Filmas vaikams „Mažasis vaiduoklis” (subtitrai lietuvių kalba)
Rež. Linda Kurt, 108 min., 2004
Nuo senų laikų ant Oilenštaino kalno gyveno vienas mažas vaiduoklis. Tai buvo vienas iš tų nepavojingų mažų naktinių vaiduoklių, kuris nieko neskriausdavo. Dienomis jis miegodavo savo sunkioje, ąžuolinėje, plienu apkaltoje skrynioje ant stogo, kuri slėpėsi už storo kamino, ir nė vienam žmogui neatėjo į galvą mintis, jog ši skrynia galėtų priklausyti vaiduokliui. Vaiduokliukas atsibusdavo katedros laikrodžiui skelbiant vidurnaktį. Tačiau kartą, betaisant laikrodį, jis sustojo ties 12 valanda, vidurnakčio laikas paskelbtas pusiaudienį. Nuo dienos šviesos baltas naktinis vaiduokliukas tapo juodu dienos vaiduokliu. Kilo tikra sumaištis.