Turkijos parlamentas pirmadienį išreiškė pirminį pritarimą svarbiai konstitucijos pataisai, numatančiai įvesti tiesioginius prezidento rinkimus.
Manoma, kad šis žingsnis gali vėl pakurstyti įtampą tarp vyriausybės ir pasaulietininkų.
Islamiškas šaknis turinti valdančioji Teisingumo ir plėtros (AK) partija pateikė pasiūlymą dėl šių reformų po to, kai pasaulietinei opozicijai priklausančios partijos boikotavo balsavimą parlamente ir tokiu būdu užkirto kelią į prezidento postą užsienio reikalų ministrui Abdullah Gului (Abdulai Giului).
Pasaulietinis isteblišmentas būgštauja, kad valdančioji AK partija siekia pasodinti savo atstovą į prezidento postą, kad galėtų įgyvendinti slaptą islamišką darbotvarkę. Vyriausybė šį tvirtinimą kategoriškai neigia.
Valstybinė Anatolijos naujienų agentūra pranešė, kad prezidento rinkimų reformai pritarė 356 iš 550 parlamentarų.
Ši reforma yra dalis paketo, kuris turi būti apsvarstytas ir antrą kartą patvirtintas parlamente, o tuomet bus nusiųstas pasirašyti prezidentui Ahmetui Necdetui Sezerui (Achmetui Nedžetui Sezerui).
A.Gulas atšaukė savo kandidatūrą į prezidento postą sekmadienį. Tai padaryti jį spaudė opozicija, kariškiai, teisėjai ir protestuotojai. Vyriausybė priėmė sprendimą liepą surengti pirmalaikius rinkimus.
Manoma, kad griežtas pasaulietininkas A.N.Sezeras ar teismai blokuos planus tiesiogiai rinkti prezidentą, kuris turi labiau simbolines galias, tačiau vis dėlto gali vetuoti tam tikrus įstatymus.
AK partija sako, kad reformomis siekiama didesnės demokratijos Turkijoje. Tuo tarpu kritikai tvirtina, kad jos nebuvo gerai apgalvotos ir gali pažeisti konstitucijoje įtvirtintą valdžių atskyrimo principą.
Tik nedidelė grupelė opozicijai priklausančių parlamentarų pritarė reformų paketui, nors praėjusią savaitę konstitucinę pataisą parėmė opozicinė ANAP partija.
„Ar prezidentas bus renkamas parlamente, ar tiesioginiuose rinkimuose, negalima to daryti skubotai. Reikia apmąstymų laikotarpio, kad nereikėtų vėl greitai keisti sistemos”, – sakė Dogu Ergilas (Dohus Ergilas) iš Ankaros universiteto.
AK partija, turinti tvirtą daugumą parlamente, kuriame kontroliuoja 352 vietas, sako, kad jau seniai rengėsi tokioms konstitucinėms permainoms. Tačiau savo reformų paketą partija visuomenei pristatė tik prieš kelias dienas.
A.Gulo kandidatavimas į prezidento postą parodė gilų visuomenės susiskaldymą dėl Turkijos, kurios gyventojų daugumą sudaro musulmonai, o konstitucijoje įtvirtinta pasaulietinė santvarka, ateities krypties.
Dabar parlamentas prezidentą renka vienai septynerių metų kadencijai, kuri priėmus siūlomas konstitucijos pataisas sutrumpėtų iki penkerių metų, o į valstybės postą galima būtų balotiruotis pakartotinai.
Pirmuoju šalies prezidentu buvo Mustafa Kemalis Ataturkas (Mustafa Kemalis Atatiurkas), šiuolaikinės Turkijos valstybės įkūrėjas, įtvirtinęs pasaulietinę santvarką, kurioje valstybė yra atskirta nuo religijos.
AK partija, savo ideologijoje jungianti centristines, nacionalistines ir religines sroves, sako, kad griežtai laikosi pasaulietinių principų ir nuo 2002-ųjų, kai esant giliai finansinei krizei atėjo į valdžią, stengėsi vykdyti ekonomikos ir politikos liberalizavimo reformas.
2005 metais Europos Sąjunga pradėjo derybas dėl narystės su Turkija.
Kariškiai, kurie su teisėjais ir universitetų dėstytojais sudaro pasaulietinio elito branduolį, išplatino viešą pareiškimą, kuriame dar kartą priminė, kad armija yra pagrindinė pasaulietinės santvarkos sergėtoja.
Nuo 1960-ųjų Turkijos ginkluotosios pajėgos nuvertė keturias vyriausybes. Pastarąjį kartą perversmas buvo įvykdytas 1997 metais, kai kariškiai nušalino kabinetą, kuriame dirbo A.Gulas.
Viešosios apklausos leidžia prognozuoti, kad AK partija laimės kitus visuotinius rinkimus, tačiau veikiausiai neturės tokios tvirtos daugumos, kokią užsitikrino per 2002-ųjų rinkimus.