AMB – nebepasiekiamas
Premjero Algirdo Brazausko sąskaitoje – dar vienos moters sužalotas likimas. Vyriausybės vadovas ypač skaudina Šilutės rajone, Rusnėje gyvenančią Angelę Petravičienę. Ši moteris A.Brazausko skriaudą kenčia jau keliolika metų.
Algirdas sudaužė Angelei suteiktas viltis, kad ši galės turėti savo stogą virš galvos ir normaliai gyventi. 64 metų Angelė, pusę savo gyvenimo pradirbusi valdžios vyrų tarnaite legendiniuose vyriausybiniuose poilsio namuose Rusnėje, nebežino ko griebtis.
„Žinojau, kad A.Brazauskas šįmet atostogauja Nidoje. Žinau net ir vieną jo butą, ir kitą. Jei tik galėčiau, sėsčiau į laivą ir pas jį plaukčiau. Tačiau laivą mes pardavėme”, – apie žlugusią viltį pasibelsti tiesiai į premjero sąžinę „Ekstra žinioms” pasakojo A.Petravičienė.
Moteris A.Brazauskui nebegali ir prisiskambinti: „Turėjau numerius virtuvės, miegamojo ir netgi mobilųjį. Bet dabar viskas pakeista”.
Aptarnavo garsius svečius
Angelė į A.Brazausko ir kitų praeityje garsių valdžios vyrų pinkles pateko kone prieš tris dešimtmečius.
1977 metų kovo 26 dieną moteris įsidarbino prižiūrėtoja vyriausybinėje poilsiavietėje.
Dabartinis šios rezidencijos adresas Rusnėje – Pakalnės gatvė 40A. Sovietmečiu čia ilsėdavosi „kiečiausi” veikėjai – Antanas Sniečkus, Petras Griškevičius, Motiejus Šumauskas.
A.Petravičienė su vyru Vytu turėjo butą Rusnės centre, tačiau šeimai buvo pasiūlyta jį palikti ir kraustytis į pagalbinį butą poilsiavietėje, kad būtų patogiau tvarkytis.
„Kai palikome savo butą, nieko blogo negalvojome. Esame per daug sąžiningi, dėl to taip ir išėjo. Dabar tą butą jau kiti užėmę. O juk tiek metų čia A.Brazauskui dirbdavome, tiek metų! Reikėjo mums nesutikt!” – guodėsi Angelė.
Žvejojo, šaudė antis
Petravičių šeima buvo gausi, trims dukroms buvo 6, 12 ir 14 metų. Šeima įsikūrė, galima sakyti, neblogai – gavo du kambarius, prieškambarį, virtuvę, vonią, tualetą.
Į Petravičių prižiūrimą rezidenciją daugiausia važinėdavo tuometinės ministrų tarybos pirmininkas M.Šumauskas su draugais, taip pat kompartijos pirmasis sekretorius P.Griškevičius. Apie 1980-uosius metus dažnu svečiu Rusnėje tapo ir pats A.Brazauskas.
A.Brazauskas, kai tik atvykdavo į Rusnę, daugiausia laiko, kai norėdavo pataisyti sveikatą, skirdavo žvejybai. Tuo tarpu A.Sniečkus šiame gamtos prieglobstyje leisdavo sau ir ančių pašaudyti.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Petravičių likimas buvo vėtomas ir mėtomas. Pastatas, kuriame jie gyvena ir tvarkosi, keitė šeimininkus net septynis kartus. „Ir saugumui priklausėme, ir Vilniui, ir Palangai”, – vardijo Angelė. Šiuo metu poilsiavietė priklauso Šilutėje įsikūrusio Nemuno deltos regioninio parko direkcijai.
Nepamiršo premjero pažadų
Keliolika metų Petravičiai dėjo pastangas, kad butą jiems leistų privatizuoti kaip ir visiems Lietuvos piliečiams – už investicinius čekius.
Tačiau to padaryti šeimai nepadėjo net teismai – be rezultatų praėjo trys procesai.
„Žinote, koks buvo A.Brazausko atsakymas mums? Jis daug kartų sakė: „Gyvenate ir gyvenkite be baimės – jūsų niekas nevaro ir neišmes”, – į neviltį varančius premjero žodžius prisiminė Angelė.
Ją su vyru neaiškumas dėl ateities veda iš proto. „Ateis kas nors, nupirks ir pasakys – mes ne jus pirkome, o pastatą. Ir paprašys apleisti. Taip ir bus”, – graudžiai kalbėjo Angelė.
Dairosi į Strasbūrą
Moteris įsitikinusi, kad yra labai šiurkščiai pažeistos žmogaus teisės, todėl ketina kreiptis į Strasbūro teismą.
„O ką mums daryti? Šumauskas jau miręs, Sniečkus jau miręs, o Brazauskas, nors dar gyvas, tačiau nepadeda kaip žadėjo”, – vilčių nebeturi Angelė.
Petravičiai net nereikalauja, kad jiems būtų suteiktos dabar jų užimamos patalpos vyriausybinėje rezidencijoje. Jie pasiryžę ir kraustytis kitur. „Jie galvoja, kad mes čia norime būti? Mes nenorime! Tegul duoda mums kitą butą, ir mes eisime iš čia neatsisukdami! Nusibodo jau tiek metų kankintis”, – skundėsi A.Petravičienė.
Nepamirštamos lauktuvės
Moteris apie A.Brazauską, kurį vadina dukart už save vyresniu vyru, pastaruoju metu smarkiai keitė nuomonę.
„Kodėl jis lig šiol tiek daug nori? Turi tą viešbutį, bet dar maža, jis dar nori!” – dėl Brazausko godumo pyko moteris.
Anksčiau apie ši politiką Angelė mąstydavo kur kas šviesiau: „A.Brazauskas tais laikais geras žmogus būdavo. Jis mums dosniai atsilygindavo. Tais laikais juk nieko nebuvo, o jis mums lauktuvių atveždavo”.
Valstybė dovanų nežarsto
Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vadovas Mindaugas Budginas „Ekstra žinioms” leido suprasti, kad apie nuosavybę vyriausybinėje rezidencijoje Petravičiams neverta net svajoti.
„Tas butas yra tarnybinis, todėl nėra privatizuojamas”, – sakė direktorius. Šeima galės ten gyventi tik tol, kol dirbs.
Galbūt Petravičiams bus suteiktas kitas butas?
„Ji prašo buto Kaune. Paprastam piliečiui už kažką dovanoti butą? Įstatymuose to nėra numatyta!” – pareiškė M.Budginas.
Direktorius pridūrė, kad ką valstybė galėjo, A.Petravičienei jau suteikė: „1991 ar 1992 metais ji buvo labai geromis sąlygomis gavusi 25 arų sklypą puikioje vietoje namo statybai. Tik paklojusi pamatus ji tą namą pardavė kažkokiam vokiečiui”.
Vagia ir baido svečius?
M.Budginas užsiminė, kad Petravičių darbu šeimininkaujant poilsinėje nėra patenkinti nei darbdaviai, nei klientai.
Petravičiai prižiūri penkis poilsio kambarius, kurių vienas nakčiai kainuoja 25 litus.
Direkcijos vadovybė įtaria, kad vyras su žmona kone tyčia baido klientus. O tie, kurie vis dėlto buvo apsistoję, neretai skundžiasi, jog pasigedo asmeninių daiktų.
www.ekstrazinios.lt