Renginių režisierių ir organizatorių, kandųjį ir LTV „Iššūkio žvaigždėms. Lietuvos dainų dešimtuko” komisijos pirmininką Vytenį Pauliukaitį pagauti sunku: čia jis užsiėmęs, čia jau pasislėpęs, anot jo paties, „už mūro sienų, kur joks ryšys nebeveikia”…
Vyteni, ar galėtumėte apibūdinti savo ne televizinę veiklą?
Esu laisvai samdomas režisierius, todėl mano veikla neapsiriboja vien tik televizija. Šiuo metu filmuoju muzikinį filmą apie baleto meistrą Nerijų Jušką. Darbinis filmo pavadinimas „Nerijus”, paantraštė – „Šoka Nerijus Juška”. Šio filmo scenarijaus bendraautorė – Tatjana Sedunova.
Kaip senas režisūros vilkas, pasakykite, ko reikia geram šou?
Pirmiausia – krūvos pinigų, nes čia dirba labai daug žmonių. Geram reginiui taip pat ir originalių minčių, idėjų.
Geras šou – profesionaliai atliktas. Pas mus tie patys muzikiniai numeriai keliauja iš vieno renginio į kitą. Ar tai skirta mamos, ar Vasario 16-ajai, ar Šv. Valentino dienai. Nesistengiama paieškoti kitų atlikėjų. Pažiūrėtume į kitas šalis – kiek žanrų ten aprėpia šou kultūra, ne tik šokama ir dainuojama, ir toks jungimas – populiarus.
Negi mes nieko nebesugebame sugalvoti, o tik kopijuoti?
Aš jokiu būdu nesakau, kad mes esame nevykėliai. Mūsų tauta yra labai gabi. Daugelyje sričių. Mes galėtume nukeliauti labai toli, bet kol kas viskas tik įsibėgėja. Ateityje, manau, sužibėsime.
Kokio šou dalyviu mielai taptumėte pats?
Tokio, kuriame neatrodyčiau kvailai. Gali būti visokių pasiūlymų, aš visokių ir gaunu. Bet, ačiū Dievui, pas mane viduje skaitiklis dar veikia – suprantu, kur man reikia eiti, o kur nereikia. Pirmiausia, man pačiam turi būti įdomu – tuomet galėsiu visa tai perduoti ir publikai. O jei matysiu, jog tai tik paprastas pinigų surinkimas, tuomet ir man nebus įdomu ir „nepagimdysiu” ko nors įdomaus, – juokiasi.
Jūsų su Jurijimi Smoriginu pasikandžiojimai „Dainų dešimtuke” ar nėra vardan didesnių reitingų?
Tai nėra specialiai padaryta, tai tiesiog improvizacija. Į šią laidą sutikau eiti dėl to, kad jis atliekamas gyvai: gyva muzika, tikros žmonių pastabos, nenudailintas su kompiuteriu dalyvių pasirodymas ir neapgaudinėjami žiūrovai. Iškart sutikau.
Vis dėlto – iš kur tas neišsenkantis jūsų humoro jausmas?
Aš nemanau, kad turiu kažin kokį puikų humoro jausmą. Tiesiog į daug ką žiūriu kritiškai, ironiškai. Bėgant metams, pradedu galvoti, jog į daugelį dalykų vertėtų žiūrėti daug paprasčiau… Beje, esu baigęs ir aktorinio meistriškumo, režisūros mokslus, galbūt ir tai man daug suteikė.
Galbūt Lietuvos žiūrovai dar kartą išvys jus kito sezono „Šokių dešimtuke”?
Na, šis projektas vėl bus, bet aš jame visai nedalyvausiu. Tai yra praėjęs etapas, tuo labiau, kad aš turiu ir kitų pasiūlymų, visai neblogų. Į tą pačią upę du kartus neįbrisi.