Greta milžiniško pelno – ir didžiulė rizika

Į Kaliningradą plūsta ne tik milžiniški pinigų srautai, bet ir brutalių veiksmų nesibodinčios kriminalinės struktūros iš didžiosios Rusijos.

Būtent su jų veikla gali būti susijęs visą Lietuvos verslo bendruomenę ir Kaliningrado srityje veikiančius investuotojus sukrėtęs šios Rusijos srities lietuvių verslo klubo prezidento, statybų bendrovės „Rosslitstroj“ vadovo Stanislovo Juciaus dingimas.

Taip mano ilgą laiką Kaliningrade statybų verslu užsiėmęs klaipėdietis verslininkas Viktoras Petraitis.

Protu Rusijos nesuprasi

V. Petraičio vadovaujama bendrovė „Artvė“ objektus Kaliningrado srityje pradėjo statyti 1994-aisiais, kai galutinai išryškėjo Lietuvos statybų verslo stagnacija.

„Turėjome pasirinkti – arba išformuoti, perkvalifikuoti auksarankiais vadintų specialistų brigadas, arba išvažiuoti dirbti į Rusiją. Čia pagrindiniais mūsų užsakovais tapo Kaliningrado kapitalinės statybos skyrius, Kaliningrado pasieniečių pajėgos, šios Rusijos srityje esančios Kuršių nerijos nacionalinis parkas“, – pasakojo V. Petraitis.

Anot pokalbininko, bendrovė neturėjo nei aukštos kvalifikacijos finansininkų, juristų, nei žmonių, kurie nuolat sukiotųsi ir megztų kontaktus aukštuose valdžios sluoksniuose – tiesiog dirbo savo darbą, ir tiek. Problemos prasidėjo 1997-1998 metais kilus Rusijos krizei.

„Tada paaiškėjo, kad net pasirašytos sutartys Rusijoje dar nieko nereiškia. Visi tik skėsčiojo rankomis, sakė suprantantys, kokie sunkumai kyla mums, atsigabenusiems visą techniką iš Lietuvos ir išgirdusiems, kad objekto statyti nebereikia, nes nebėra pinigų. Esą viską sprendžia Maskva“, – sakė „Artvės“ vadovas.

Tuo metu Rusijoje galiojo teisės aktai, numatantys, kad įmonė gali turėti tik vieną sąskaitą viename banke. Nepaisant to, kad bankrutavo „Russkij Baltiskij bank“, kuriame antrinė „Artvės“ įmonė turėjo sąskaitą ir dėl to neteko apie milijono litų, valdininkai vis tiek skaičiavo delspinigius už mokesčius, kurių bendrovė negalėjo sumokėti vien dėl banko bankroto fakto.

„Pabandžius susigrąžinti pinigus bent jau bankui įkeistu nekilnojamuoju turtu, paaiškėjo, kad beveik visos paskolos buvo išdalintos įkeičiant nerealiomis sumomis įvertintą bevertį turtą“, – pasakojo V. Petraitis.

Vėliau bendrovė atidarė sąskaitą kitame, atrodytų, solidžiame banke, kuriame savo sąskaitą turėjo ir užsakovas – Kaliningrado pasienio tarnyba. Tačiau šįkart buvo užmegzti ir neformalūs, lietuviškomis lauktuvėmis periodiškai sutvirtinami santykiai su banko tarnautojais, kad būtų išvengta siurprizų. Būtent tai ir padėjo išvengti nuostolių, nes ir pasieniečių pasitikėjimą pelnęs bankas netrukus bankrutavo.

„Pasieniečiai liko skolingi nemenkas sumas už pastatytus objektus. Jie pasiūlė dvi išeitis – arba laukti pinigų, kuriuos Maskva skirs nežinia kada, arba paimti investicinius čekius, kurie bus išpirkti po 6-7 mėnesių. Paskaičiavome, kad laukiant pinigų bent pusę jų vertės sugriauš įsibėgėjusi infliacija, tad pasirinkome mažiau nuostolių turėjusius atnešti čekius“, – sakė verslininkas.

Kriminalinis pasaulis keičiasi

Netrukus po susitarimo su pasieniečiais verslininkas „susipažino“ su vietiniais nusikaltėliais. Pastarieji pakvietė V. Petraitį į susitikimą kavinėje. Klaipėdietis sako į susitikimą vykęs be baimės, nes ir pažįstamų turėjęs, o ir kriminalinė padėtis Kaliningrade tuo metu nebuvo grėsminga. Savais kanalais gavę informaciją apie „Artvės“ susitarimą su pasieniečiais, „berniukai“ informavo turintys pažįstamų „dėdžių“ Maskvoje, kurie gali padėti atgauti pinigus. Už tai pareikalavo 70 proc. visos sumos.

„Pasakiau, kad jų paslaugos man per brangios, tačiau pagrindinis apsisprendimo motyvas buvo tai, kad mes visada dirbome sąžiningai, be jokių protekcijų ir tikrai nenorėjome atgauti savo pinigus įtartinais būdais. Toks atsakymas „berniukus“ ganėtinai nustebino, tačiau jokios prievartos ir grasinimų iš jų pusės nebuvo“, – sako V. Petraitis.

Dažnai ir dabar Kaliningrade besilankantis klaipėdietis verslininkas mano, kad kriminalinė situacija šioje Rusijos srityje dabar yra gerokai pasikeitusi, ir būtent tai galėjo nulemti S. Juciaus likimą.

„Kaliningradas gyvena nuotaikomis, kad netrukus bus suteiktas bevizis režimas su Europos Sąjunga. Dėl tokių perspektyvų į šią sritį veržiasi ir įvairiausio plauko veikėjai iš kitų Rusijos regionų. Jie pripratę prie drastiškos kovos už būvį ir nepaiso anksčiau čia galiojusių tradicijų švelniai elgtis“, – sako V. Petraitis.

Anot jo, šiuo metu Kaliningrade egzistuoja ne tik galimybė uždirbti milžiniškus pelnus – į sritį plaukia didžiuliai pinigai iš federalinio biudžeto infrastruktūros plėtrai bei privačios lėšos, – bet ir didesnė nei anksčiau rizika.

Klaipėdiečio nuomone, itin patrauklioje Kaliningrado vietoje daugiabučius stačiusiai bendrovei vadovavęs S. Jucius iki šiol dar laikomas kur nors uždarytas, arba jau yra nužudytas, supratus, kad nepavyks pasiekti norimų tikslų.

„Aišku, Kaliningrade gali užpulti, sužaloti ir nužudyti ir koks narkomanas, tačiau juk jis kūną palieka nusikaltimo vietoje“, – sako pokalbininkas.

„Man Rusijos užteks“

Galutinį tašką verslui Kaliningrade V. Petraitis nusprendė padėti tada, kai nuvykus paskutinę investicinių čekių išpirkimo dieną į Maskvą paaiškėjo, jog bankrutuoja ir juos turėjęs išpirkti valstybinis bankas. Per stebuklą į piketuotojų ir OMON pajėgų apsuptą pastatą patekęs verslininkas (prie įėjimo sėdėjęs banko tarnautojas sutiko įleisti klaipėdietį pas vadovybę už tai, kad perduotų laišką Klaipėdoje gyvenusiam jo broliui) V. Petraitis sugebėjo pasiekti, kad bankas išpirktų minėtuosius čekius.

„Dar dvi savaites laukiant pinigų kankino nežinia. Visgi pervedimas buvo atliktas, pinigų užteko atsiskaityti ir su visomis valstybinėmis institucijoms, ir su darbuotojais. Po to dar dvejus metus užtruko įvairios biurokratinės procedūros, ir savo antrinę įmonę Kaliningrade pardavėme vienai lietuvių bendrovei“, – sakė pokalbininkas.

Anot jo, pasibaigus Rusijos krizei pasipylė buvusių užsakovų skambučiai ir vizitai, klaipėdiečiai buvo raginami sugrįžti, žadėta, jog ankstesnės istorijos nepasikartos, esą Rusija nuo šiol tik kils į viršų ir pinigų bus, keiksnoti Kaliningrado statybininkai ir žadama su jais niekada neprasidėti.

„Tačiau pasakiau, kad man Rusijos užteks. Užteks man rusiškos biurokratijos ir mafijos. Aš ir visi kartu su manimi dirbę kolegos jau buvome supratę, jog klydome manydami pažinę rusus. Rusas buityje ir darbiniuose santykiuose skiriasi kaip diena nuo nakties. Jau tikriausiai nuo caro laikų pas juos kraujyje įaugę kurti įvairiausias biurokratines kliūtis ir jų dėka pasipelnyti iš kiekvienos smulkmenos. Ypač „numelžiant“ kitataučius verslininkus, turistus.

Reketas įvairiausiomis formomis egzistuoja ir valstybinėse institucijose, ir pas privatininkus. Nekalbu jau apie korupcinę tvarką pasienyje, apie kurią žino ir Kaliningrado srities, ir Lietuvos valdžia, abi užmerkiančios akis.

Susiradome Zelionogradske visiškai apleistą ir nugyventą statybinę organizaciją. Suremontavome, prikėlėme iš numirusiųjų – dešimt kartų padidino nuomą. Biurokratai nerado dėl kompiuterio klaidos praleistų dviejų raidžių sutartyje, kurios žymi antrinę įmonę – skyrė 20 procentų baudą nuo sandorio vertės. Turi gi parodyti, kad dirba, o juk lietuviškų pinigų tikrai negaila“, – pavyzdžius vardijo verslininkas.

Jis su apmaudu prisimena ir silpną Lietuvos konsulato darbuotojų veiklą. V. Petraičio nuomone, konsulato darbuotojai labiau rūpindavosi rusų, o ne tautiečių problemomis, dirbdavo paviršutiniškai, be jokios meilės savo darbui.

Didžiausiu praradimu V. Petraitis vadina ne Kaliningrade patirtus materialinius nuostolius, o dėl krizės iširusį kolektyvą.

„Tokių mūrininkų, kurie per mėnesį sumūrydavo tris devynaukščio daugiabučio aukštus, nebėra ir nebebus. Į tuos auksarankius, trim pamainom dirbusius ir naktimis, pasišviečiant prožektoriais, rusai ateidavo pasižiūrėti kaip į didžiausią stebuklą“, – sakė V. Petraitis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.