Brangiau mokėti už benziną verčia ir afrikiečiai

Litro populiariausio benzino kaina Lietuvoje vėl grėsmingai artėja euro link. Kadangi tai susiję su augančiomis pasaulinės naftos kainomis bei jos atsargų mažėjimu, bent kol kas degalų pigimo niekas nežada.

Belieka guostis tuo, kad Lietuva vis dar tebėra tarp mažiausiai už degalus mokančių Europos Sąjungos šalių. Kita vertus, kaimynai latviai ir estai už degalus moka kur kas mažiau nei mes.

Atokvėpis prieš audrą

„Didmeninė kuro kaina „Mažeikių naftoje“ yra pasiekusi aukščiausią lygį šiais metais, todėl ir mažmeninės kainos degalinėse yra aukštos“, – komentavo bendrovės „Lukoil Baltija“ mažmeninės prekybos direktorius Romas Turlinskas.

Panašios kuro kainos, kaip yra dabar, buvo praėjusių metų vasaros pabaigoje. Rudenį kainos pradėjo mažėti, todėl iki šių metų sausio pabaigos daugelis buvo įpratę piltis degalus pigiau.

Tačiau nuo vasario pradėję brangti degalai nebesustoja iki šiol. Pavyzdžiui, populiariausio A95 benzino kainos šalies degalinėse šiomis dienomis svyruoja nuo 3,06 iki 3,26 Lt už litrą.

Visose šalies degalinių tinkluose kainų pokyčiai yra panašūs, nes visi degalinių tinklai kurą perka iš to paties tiekėjo, kurio kainos priklauso nuo pasaulinių degalų kainų tendencijų.

Bendrovės „Statoil Lietuva“ Pardavimų ir tiekimo departamento direktorius Skirmantas Mačiukas sakė, kad šiek tiek mažiau didėja dyzelino kainos, tačiau esą situacija gali greitai pasikeisti.

„Dėl netikėtai šiltos žiemos dyzelino poreikis šildymui buvo mažesnis, todėl šio kuro atsargų kol kas užteko. Vis dėl to šiuo metu dyzelinas taip pat šiek tiek brangsta, nes prasideda žemdirbystės sezonas“, – sakė S. Mačiukas.

Šiuo metu dyzelino kainos šalies degalinės svyruoja nuo 2,89 iki 3,02 Lt už litrą.

Lėmė neramumai Nigerijoje

Teigiama, kad nuo metų pradžios pasaulinė benzino kaina padidėjo 35 proc.

Pasak R. Turlinsko, nuo sausio Roterdamo biržoje benzino kaina išaugo 300 JAV dolerių už toną, atitinkamai dyzelio – apie 100 dolerių už toną.

Pasak „Mažeikių naftos“ atstovo Mindaugo Voldemaro, degalų kainų Lietuvoje augimą lėmė pasauliniai pokyčiai degalų rinkoje.

„Kadangi didžiausi naftos kiekiai yra išgaunami 12-14 valstybių, bet kokie neramumai šiose šalyse daro didelę įtaką naftos produktų kainoms visame pasaulyje. Naftos išgavimo pokyčiai, naftos perdirbimo gamyklų apkrovimas, naftos produktų paklausa – tai faktoriai, formuojantys bendras kainų tendencijas“, – pasakojo M. Voldemaras.

Kainų didėjimas šį mėnesį, anot jo, daugiausia susijęs su neramumais Nigerijoje, kurie prasidėjo dėl ten vykusių rinkimų. Kalbama apie galimą naftos išgavimo bei eksporto sutrikimą šioje šalyje.

„Nigerija yra penkta pagal dydį naftos eksportuotoja į JAV, o pastarojoje šalyje šiuo metu yra rekordiškai sumažėjusios naftos atsargos. Ši aplinkybė, artėjant sezoniniam pikui (kuris paprastai parsideda gegužės pradžioje), kai ženkliai padidėja degalų suvartojimas JAV, kelia įtampą pasaulinėje degalų rinkoje ir kartu tempia degalų kainas aukštyn. Galimi naftos išgavimo sutrikimai Nigerijoje turi įtaką pasaulinėms degalų kainoms dėl to, kad Nigerijoje išgaunama nafta išsiskiria didesne benzino išeiga“, – aiškino M. Voldemaras.

Be jau paminėtų priežasčių, „Statoil Lietuva“ Pardavimų ir tiekimo departamento direktorius S. Mačiukas akcentavo ir Venesuelos vadovo ketinimus nacionalizuoti didžiąsias šalies naftos bendroves.

„Benzino kainų augimą galėjo paskatinti ir spekuliacijos JAV naftos biržoje – svarstė S. Mačiukas. – Tačiau svarbiausia benzino kainos didėjimo priežastis yra šio produkto trūkumas rinkoje. Jis atsirado dėl kelių kuro gamyklų Europoje ir Azijoje planinio remonto. Dėl to rinkai šiuo metu benzino yra tiekiama žymiai mažiau nei įprasta“.

Galime tikėtis nebent stabilizacijos

Ar pasikartos praėjusių metų scenarijus, kai liepos mėnesį buvo pasiektos rekordinės degalų kainos ir populiariausios 95 markės benzino litro kaina viršijo euro ribą ir siekė net 3,46 Lt, specialistai nesiryžta prognozuoti. Mat esą kuro rinkoje galima prognozuoti nebent keletą dienų į priekį.

S. Mačiukas svarstė, kad benzino kainos netolimoje ateityje galėtų stabilizuotis tuo atveju, jei Nigerijos ar Irano politikoje pavyktų išvengti didelių netikėtumų, o sustabdytos kuro gamyklos pradėtų dirbti laiku.

Anot R. Turlinsko, paprastai atšilus orams degalų pardavimas išauga, todėl šiuo metu sunku atsakyti ar dėl išaugusių kainų sumažėjo degalų paklausa.

Latviai ir estai važinėja pigiau

Nors Europos Komisijos paskelbti duomenys rodo, kad Baltijos šalių gyventojai pigiausiai moka už benziną, tačiau lietuviams pasisekė mažiausiai.

Pigiausias benzinas yra Estijoje – už litrą šių degalų vidutiniškai prašoma 0,82 euro (2,83 lito). Ne ką daugiau moka ir latviai – 0,86 euro (2,96 lito), o lietuviai už litrą benzino vidutiniškai moka 0,91 euro (3,13 lito).

„Tai, kad mes iš visų trijų Baltijos šalių už benziną mokame daugiausiai, lemia keli veiksniai – kiekvienoje šalyje skirtingi transportavimo kaštai ir akcizo mokestis kurui. Be to, skiriasi didmeninio kuro importo į kiekvieną šalį galimybės. Lietuvoje jos yra mažiausiai palankios. Pavyzdžiui, Latvija turi net keletą terminalų uoste, o Estijoje lankstesnis valstybių kuro atsargų saugojimo įstatymas“, – priežastis įvardijo S. Mačiukas.

Beje, brangiausiai už benziną ES moka olandai – 1,47 euro (5,07 lito) už litrą. Taip pat nepigus benzinas Didžiojoje Britanijoje – 1,35 euro (4,65 lito) ir Suomijoje – 1,31 euro (4,51 lito).

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.