Skleidžiasi pirmieji lapai, žaliuoja pirmoji žolė, o pirmieji žiedai jau baigia peržydėti. Pavasaris atvėrė gamtos gėrybių skrynią, iš kurios pravartu visiems šį tą pasirinkti.
Taigi metas pradėti rinkti vaistažoles iš tų vietų, kurios toli nuo didelių miestų ir judrių plentų. O tokių nuošalių kampelių tikrai dar yra.
Šalpusniai jau baigia peržydėti. Bet vietose, kur saulės mažiau, jie dar žydi, dar galima prisirinkti. Puikus vaistas nuo bronchito, ypač sumaišius su šalpusnių lapais, kurie suvešės vėliau.
Žymi latvių žiniuonė Ilzė Jansonė pataria dabar prisirinkti ne tik šalpusnių, kurie gydo ne tik kosulį, astmą, bet yra gera priemonė nuo alergijos, kuri vargina vis daugiau ir daugiau žmonių. Kenčiantiems nuo alergijos žiniuonė pataria išgerti per dieną 50 g šių žiedų sulčių.
Sparčiai lapus skleidžia garšva ir pykdo daugelį moterų: „Ar tai toji yra tokia geradarė, kurios iš darželio neina išprašyti?!” Taip, garšva aktyviai veržiasi į darželius ir patvorius. Tačiau jaunuose jos lapuose yra daugybė organizmui naudingų medžiagų. Ji valo ir jaunina kraują. Tinka salotoms, sriuboms, galima susidžiovinti ir laikyti kaip natūralų maisto papildą.
Dabar pačios vertingiausios bus ir dilgėlės, kol jų lapai tik skleidžiasi. Jomis galima gardinti sriubas, salotas. Galima džiovinti arba šviežius želmenis užpilti degtine ir vartoti kaip sveikatos eliksyrą.
Žiniuonė Ilzė Jansonė primena ir apie raktažoles, kurios greitai išleis lapus ir žiedus. Lapus ji pataria valgyti šviežius – kaip salotas. Padeda nuo bronchito, galvos skausmo, šalina nuovargį. Žiedus reikia džiovinti, jų arbata tiks kaip ir švieži lapai.
Visų akis patraukia išsiskleidę pienių žiedai. Surinktus švariose vietose žiniuonė pataria valgyti juos šviežius – po 15 vienetų per dieną. Padeda, kai vargina hipertonija, kepenų ligos.
💡