Susiruošusiems pailsėti Neringoje reikėtų kartu imamus gyvūnus būtinai paskiepyti nuo pasiutligės.
Šį mėnesį Neringoje užfiksuotas jau trečiasis pasiutligės atvejis.
Balandžio 11 dieną šiame mieste buvo aptikta pasiutusi lapė. Todėl iki birželio 11 dienos šis pajūrio kampelis paskelbtas pasiutligės zona.
Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja inspektorė Ilona Urbutienė įspėjo, kad pasiutligės vakcina pradeda veikti neiškart.
Todėl važiuojant ilsėtis į Neringą su naminiais gyvūnais, būtina juos paskiepyti ir nuo pasiutligės ne vėliau, kaip prieš dvi savaites iki kelionės pradžios.
Be to, rekomenduojama šiame kurorte stengtis išvengti kontakto su svetimais gyvūnais.
Nuo pasiutligės skiepija dauguma veterinarijos gydytojų. Gyvenantys pasiutligės židinio zonoje gyvūnai, kol nepraėjo grėsmė, skiepijami nemokamai.
Kol kas Neringa – vienintelė Klaipėdos regione, kur šiemet aptikti pasiutligės židiniai.
Pernai iki šio laikotarpio fiksuota vienuolika pasiutligės atvejų. Šia liga susirgo keturios naminės katės, keturios lapės, usūrinis šuo, kiaunė ir šeškas.
Užpernai pasiutlige susirgo 10 gyvūnų, o 2004 metais – vos vienas.
Skaičiai rodo, kad negalima konstatuoti pasiutligės daugėjimo ar mažėjimo atvejų. Tačiau I.Urbutienė mano, kad ateityje šios ligos protrūkių labai sumažės. Europos Sąjunga skyrė nemažai pinigų, kad miškuose būtų išmėtytos laukiniams gyvūnams skirtos oralinės vakcinos nuo pasiutligės. Tikėtina, kad miškuose mėtant tokias vakcinas kelis metus iš eilės, pasiutligės pavyks išvengti.
Pasiutligės atvejų sumažėtų, jeigu žmonės dar aktyviau skiepytų savo naminius gyvūnus.
Kol kas daugiausiai nuo pasiutligės skiepijami šunys. Kačių paskiepijama gerokai mažiau, nors jų auginama beveik tiek pat, kaip ir šunų.
Per mėnesį nuo pasiutligės Klaipėdoje paskiepijama po 300 – 400 šunų ir vos po 50 – 100 kačių. Anot I.Urbutienės, kai kurie žmonės netgi mano, kad katčių nuo šios ligos skiepyti nebūtina.