Nors nėra atlikta oficialių tyrimų, kaip gyventojai vertins 2007 planuojamą lito pakeitimą euru, tačiau ekspertai mano, kad daugelis žmonių tam dar psichologiškai nepasirengę.
Kai kuriuose Klaipėdos prekybos centruose jau dabar prekių kainos žymimos litais ir eurais, o viešojo maitinimo įstaigose sąskaitose matyti ir užsakymo vertė eurais.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Ugnius Trumpa „Klaipėdai” teigė, kad tai gyventojams naudinga informacija. Mat daug šalies gyventojų nepažįsta euro kaip pinigo. O galėdami parduotuvėse palyginti kainas litais ir eurais, žmonės iš anksto apsipras su būsimais pokyčiais. „Pažins nors ir ne per ekonominį santykį, tačiau bent jau skaitmeninę euro išraišką”, – sakė U. Trumpa.
Eurai – orientacijai
Klaipėdoje užeigos „Troba” vadybininkė Kristina Kaziukaitytė tvirtino, kad eurais, žinoma, dar neatsiskaitoma. Tiesiog kompiuteryje įvesta „R-keeper” programa, kuri sąskaitoje ir rodo eurus. Anot vadybininkės, tai užsienio svečiams padeda orientuotis, už kokią sumą jie pasivaišino.
Parduotuvės „Norfa” direktorė Lina Bartašienė sakė, kad prekių kainas jų pirkėjai taip pat mato litais ir eurais. Tačiau direktorė mano, kad daugumai pirkėjų kol kas nesidomi, kas kiek kainuoja eurais. „Kol visi perka už litus, euras „vienodai šviečia”. Žinau, kad pirkėjai palankiai vertina kitą naujovę – nurodome vieno kilogramo prekės kainą”, – sakė direktorė. Ji mano, kad sunkiau prie euro bus įprasti vyresnės kartos pirkėjams. Anot pašnekovės, ji yra girdėjusi būgštavimų, esą, kai pasikeis atlyginimų ir kainų skaitinė išraiška, uždirbti tūkstančiai litų „virs” šimtais eurų, bus sunkiau pragyventi.
Lito ilgesys
Pasak Klaipėdos „IKI Gausa” prekybos centro direktoriaus Tomo Žurausko, šio prekybos tinklo parduotuvės pirmosios pradėjo žymėti kainas eurais ir litais. „Buvome pionieriai”, – sakė T.Žurauskas. Anot jo, taip nusprendė tinklo savininkai prancūzai. Eurais kainos buvo pradėtos žymėti pernai, prieš įstojant į Europos Sąjungą. Pasak direktoriaus, tokios naujovės tikslas buvo vienas – kad gyventojai pratintųsi matyti kainas ir litais, ir eurais.
T.Žurauskas sakė, kad į lito pakeitimą euru jis reaguos ramiai. Tačiau mieliau viską pirktų už litus kaip ir iki šiol. „Nacionalinė valiuta man mielesnė”, – sakė pašnekovas.
Niekas netiria
Planuojama, kad euras Lietuvoje bus įvestas nuo 2007 metų. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Ugnius Trumpa teigė, kad gali būti priežasčių, dėl kurių euras gali būti įvestas ir vėliau. Lietuva, kuri dabar dalyvauja valiutų keitimo mechanizmo programoje, dabar yra stebima Europos Sąjungos ekspertų. Tiriama, ar ekonominė ir politinė šalies padėtis atitinka vadinamosios konvergencijos programą. Iki 2006 metų ECB (Europos Centrinio Banko) ekspertai turi pateikti mūsų Vyriausybei raportą, ar Lietuva atitinka šios programos kriterijus.
„Tačiau gali atsitikti, kad raportas bus parengtas 2006 metais, o jau 2007-aisiais infliacija gerokai viršys nustatytą kriterijų, bendrą ekonominę šalies padėtį keis naftos, dujų kainos arba klaidingi ekonominės politikos sprendimai dėl kainų reguliavimo. Todėl gali būti priimtas sprendimas atidėti euro įvedimą Lietuvoje iki „geresnių laikų”, – teigė U. Trumpa.
– Ar galima apibendrintai teigti, kad jau dabar daugelis žmonių skeptiškai vertina būsimą euro įvedimą? Kaip manote, kodėl?
– Nėra atlikta oficialių tyrimų ar apklausų. Tačiau skeptišką gyventojų vertinimą galima nujausti iš bendrų, visuomeninių nuotaikų. Kita vertus, finansų ministro pareiškimai, kad Vyriausybė svarstys riboti euro įvedimui galintį grėsti paskolų fiziniams asmenims augimą, žmonių entuziazmo dėl būsimo euro taip pat nedidina.
– Galbūt jau pamatytos gyventojų nerimo tendencijos artėjant eurui, kaip jos pasireiškia?
– Kaip minėjau, mano žiniomis, išsamūs tyrimai neatliekami, ir nežinau, ar gyventojų nuotaikų tendencijos bus analizuojamos. Manau, tai reikėtų daryti – kad valdžia žinotų, ar jos sprendimas įvesti eurą 2007 atitinka gyventojų lūkesčius. Jei euras būtų įvestas prieš daugelio gyventojų valią, gali žlugti žmonių pasitikėjimas ir euru, ir valdžia. O tai niekada prie gero nepriveda. Vidiniai šalies konfliktai visada matomi ir išorėje. Tai gali kenkti tarptautiniam šalies įvaizdžiui.
– Kai kuriuose prekybos centruose bei viešojo maitinimo įstaigose jau dabar kainos žymimos ir litais, ir eurais. Galbūt tai iš anksto padės Lietuvos gyventojams priprasti prie būsimų pokyčių?
– Manau, kad taip. Dauguma gyventojų dar nepažįsta euro kaip pinigo. Daugelis net nėra jo naudoję, nes niekada nebuvo išvykę į užsienio šalis. Todėl naudinga, jei žmogus, atėjęs pirkti, matys bent jau skaitmeninę euro išraišką ir turės galimybę bent jau psichologiškai pratintis prie būsimų pokyčių, – sakė U.Trumpa.
Ramunė Šeštokienė