Rytoj 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras žiūrovams parodys „Traviatą”, kurioje pagrindinius vaidmenis atliks Klaipėdos universiteto Dainavimo katedros magistrantai ir studentai.
Spektaklio išvakarėse kalbėjomės su Dainavimo katedros naujos disciplinos – teatro praktikos – vadovais prof. Eduardu Kaniava ir prof. Stanislavu Domarku.
-Gerbiamas maestro, kodėl kilo būtinybė rastis naujai Teatro praktikos disciplinai?
– Prieš dvejus metus KU Dainavimo katedroje inicijavau teatro praktiką, labai malonu, kad sumanymui pritarė KU vadovybė, – džiaugėsi prof. E.Kaniava. – Teatro praktika studentams suteikia galimybę išbandyti save teatro scenoje, pajausti vaidmenį, moko paskirstyti savo jėgas visam spektakliui. Atsiveria ir neįkainojama galimybė dainuoti su orkestru. Kartu teatras sužino apie tai, ką mes turime. Iki šiol trūko tokio betarpiško ryšio.
– Kodėl pasirinkote Dž. Verdžio „Traviatą”?
– „Traviata” studentams yra labai sudėtingas spektaklis. Parenkant jį, pirmiausia atsižvelgėme į tai, kas rodoma teatre. Pernai pirmą kartą sėkmingai pasirodėme Dž.Rosinio komiškoje operoje „Sevilijos kirpėjas”, kuris taip pat buvo teatro repertuare. Taigi esame susieti su juo, nes neturime nei dekoracijų, nei kostiumų, nesame pajėgūs finansiškai pastatyti visai naują spektaklį. Kita priežastis, nulemianti spektaklio pasirinkimą, yra studentų balsai.
– Kas dainuos pagrindinius vaidmenis?
– Mano klasėje yra trys antro kurso magistrantai, pagrindinių vaidmenų atlikėjai – Robertas Navickas (Alfredas), Loreta Ramelienė (Violeta), Nadežda Adomaitienė (Flora), taip pat Laima Česlauskaitė (Anina, pirmo kurso magistrantė), Vitalijus Muravjovas (Gastonas, pirmo kurso magistrantas), Reda Kazlauskaitė (Flora, ketvirto kurso studentė), Mindaugas Rojus (Žermonas, trečio kurso studentas), Tomas Kniukšta (Floros tarnas, Komisionierius, antrakursis). Scenoje išvysime ir antrąją Violetą – Audronę Levickytę (doc.Valentinos Vadoklienės klasės ketvirto kurso studentė), Daktaro vaidmens atlikėją – Igorį Bakaną (prof. Onos Glinskaitės klasės ketvirto kurso studentas).
– Jaunieji „Traviatos” atlikėjai turbūt jaudinasi? Ką jiems patariate? Kur glūdi meistriškumo paslaptys?
– Labai dažnai žmonės solistą vertina pagal balsą, tačiau balsas – tik priemonė. Svarbu išmokyti profesinio mąstymo. Jei sugeba mąstyti scenoje, o ne mėgautis balsu, bus tikras dainininkas. Tai labai svarbu.
Rengiant dainininkus, negalima naudoti šablonų, nes kiekvienas yra unikali individualybė. O dėstytojas yra tarsi gydytojas diagnostikas, nes nustato balso formavimo klaidas, kurias taiso.
– Kaip sekasi repetuoti su orkestru? Ar netrūko repeticijų?
– Kai kalbame su dirigentais, su režisieriais, visada trūksta dar vienos repeticijos. Mums gal dar trūktų dviejų ar trijų, po to dar vienos (juokiasi). Svarbiausia, kad repetavome su orkestru, su choru – jauniems žmonėms reikia laiko priprasti prie naujos aplinkos.
– Ką plačiąja prasme jauniesiems solistams teks paaukoti, pasirinkus klasikinio dainininko kelią?
– Plačiąja prasme, manau, kad scenos žmogus aukoja viską, nes tai yra gyvenimo būdas. Šeimose atkalbinėja nuo tokių mokslų ir dažniausiai dėl atlyginimų. Visuomenėje taip pat formuojama klaidinga ir ydinga nuostata, kad scenoje dainuoti gali bet kas. Mes klasikinio dainavimo mokome aštuonerius metus. Jeigu ateina jauni žmonės, jie yra fanatikai gerąja prasme. Džiaugiuosi matydamas, kaip jie veržiasi į sceną, jų nesustabdysi.
– Ko palinkėtumėte jauniesiems solistams?
– Linkiu, kad neužgestų entuziazmas, noras dainuoti. Vieni metai artistui būna vaisingesni, kitą kartą tenka ilgiau palaukti vaidmenų. Tikėjimo ir kantrybės!
– O ko palinkėti Jums?
– Kiekvieną dieną spjaunu per kairį petį, kad nė vieno neužpultų slogos ar kitos negandos. Dabar pavasaris, o mes teturime vieną solistų sudėtį.
– Ar repeticijos vyksta sklandžiai? – pasiteiravau dirigento S.Domarko.
– Su studentais dirbome visus metus. Scenoje dauguma pirmą kartą, todėl jie jaudinasi. Tai normalu, nes repeticijos ir skirtos tam, kad dainininkai įprastų prie scenos, – atsakė jis.
– Nuo ko priklausys pasirodymo sėkmė?
– Daug kas priklausys nuo to, kiek studentai sugebėjo įdėti darbo, rengdami vaidmenis.
Partijos parengimas reikalauja individualaus darbo, atsakomybės. Rezultatus pamatysime spektaklio metu šeštadienį.
– Verdžio „Traviata” – labai graži opera…
– Graži, bet „Traviatos” pasirinkimas rizikingas, nes trijose pagrindinėse partijose pasirodys Klaipėdos universiteto magistrantai. Paprastai jas dainuoja operos solistai, užkopę į vokalinio meno viršūnes. Suprantama, studentai jų dar nėra pasiekę, bet jau galiu teigti, kad yra labai įdomių vokalinių ir aktorinių atradimų. Spektaklis bus įdomus.
– Ar tokia rizika pasiteisina?
– Jei spektaklis scenoje, jis turi būti profesionalus. Jaunimas tikrai pasiruošęs, supranta, kad mes rizikuojame žiūrovų pagarba muzikiniam teatrui. Publika pasitiki, visada susirenka pažiūrėti spektaklio. Taip, su jaunais studentais visada rizikinga, bet rizika pasiteisina.
– Pasirinkote „Traviatą”…
– …nes turėjome konkrečius žmones, įžvelgėme konkrečius vokalinius, fizinius, psichofizinius duomenis. Galiu pasakyti, kad sukurti ne tik įsimenantys pagrindiniai vaidmenys, bet yra daug gražių mažų vaidmenų. Labai svarbu ugdyti jaunimo pasitikėjimą savo jėgomis.