Šiandien sukanka 21 metai nuo Černobylio tragedijos, kai sprogo atominės elektrinės reaktorius. Šios katastrofos pasekmes dar jaučia ne vienas tūkstantis lietuvių, kurie nieko neįtardami buvo nusiųsti tiesiog į pragarą. Panevėžio teritorinės muitinės viršininku Robertu Busila su kitais atsargos karininkais lietuviais Černobylyje praleido beveik septynis mėnesius. Apie tai, kur sunčiamas, buvęs likvidatorius sako sužinojęs tik prieš pat išvykstant.
Sprogus Černobylio atominės elektrinės reaktoriui informacija apie tragedijos mastus buvo slepiama. Tuometinė valdžia nusprendė mobilizuoti neva apmokymams jau atitarnavusius sveikus vyrus ir nusiųsti juos tiesiog į pragarą. Dauguma pašauktųjų net nežinojo, kur vyksta. Be to, ką nors pakeisti buvo neįmanoma, nes sovietinėje santvarkoje atsisakymas vykdyti įsakymus būtų prilygintas Tėvynės išdavimui. Pirmiausia Černobylio avarijos padariniams likviduoti buvo siunčiami vyrai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Kaliningrado srities, ir jie kaip kariškiai atliko juodžiausią ir pavojingiausią darbą.
Avariją primena ligos
Panevėžio teritorinės muitinės viršininkas Robertas Busila yra vienas iš tų, kuris iš arti matė ir pajuto Černobylio baubą.
Vyriškis teigia, kad jis pats ir likimo draugai tebejaučiantys reaktoriaus avarijos pasekmes. Daugumai iš avarijos likvidatorių dabar laikosi pakilęs kraujospūdis, jie skundžiasi galvos ir sąnarių skausmais, dauguma turi chronišką bronchitą, ne vienam diagnozuotos skrandžio opos ar net vėžys, slenka plaukai, kai kurie tapo nevaisingi. Ponas Robertas sako, kad pagal sąnarių būklę net neatsikėlęs iš lovos gali nuspėti oro permainą.
„Aš plikas, bet ir tėvas buvo plikas, – juokavo jis. – Tačiau brolis su plaukais.” Buvęs černobylietis sakė, kad likviduoti avarijos padarinių iš Lietuvos buvo pasiųsta 5-6 tūkstančiai, o vien iš Panevėžio ir rajono – apie 250 vyrų.
Daug kas važiavo į nežinią
Atsargos karininkas R.Busila likviduoti Černobylio avarijos buvo išsiųstas 1986 metų rugsėjo 5 dieną ir ten buvo iki 1987 metų balandžio 1-osios. Tuo metu juristu dirbęs ponas Robertas sako, kad veikiausiai į Černobylį būtų buvęs pasiųstas dar anksčiau, bet jis atostogavo Druskininkuose pas tėvus, ir karinis komisariatas negalėjo jo rasti.
Kartu su R.Busila į nelaimės zoną buvo vežami ir kiti karininkais armijoje atitarnavę lietuviai.
„Aš prieš pat išvežant komisariate sužinojau, kur esu siunčiamas, tačiau kiti nieko nežinojo, – pasakojo R.Busila. – Šaukimuose buvo nurodyta, kad mes pusmečiui mobilizuojami mokymams. Tuomet buvo tas laikotarpis, kai buvo formuojami daliniai avarijos padariniams likviduoti ir sarkofagui įrengti. Buvo suformuotos kuopos, o mes, lietuviai karininkai, turėjome joms vadovauti. Buvo sudaryti grafikai ir numatyta, kas ir ką turi daryti. Visus veiksmus koordinavo aukšto rango kariškiai.”
Pasak R.Busilos, vieni dirbo prie pat reaktoriaus, kiti už gerų dešimties kilometrų Pripetėje saugojo sandėlius, bazes, užsiėmė prekių išgabenimu, dirbo vairuotojais. Pono Roberto teigimu, aplink sprogusį reaktorių buvo nustatyta 30 kilometrų saugos zona, į kurią ir iš kurios be leidimų, kad būtų išvengta vagysčių, patekti būdavo beveik neįmanoma. Į mokymus pašauktieji gyvendavo ir dirbdavo toje pavojaus zonoje, gyvendavo palapinėse, nes neva pastatai užkrėsti radiacija, tačiau radioaktyvumas visur buvo tas pats.
Jautė radiaciją
„Buvo sakoma, kad padidėjusio radiacijos fono žmogus nejaučia, tačiau tai netiesa, – aiškino R.Busila. – Dėl padidėjusio kraujospūdžio prasidėdavo galvos skausmai, džiūdavo gerklė, burnoje buvo juntamas metalo skonis.”
„Kokios ten apsaugos priemonės… Duodavo dujokaukes, – prisimena ponas Robertas. – Tačiau su jomis nepadirbsi, o ir gelbsti nedaug. Panašios į chirurgų marlinės kaukės sulaikydavo nebent dulkes. Kiekvienam buvo išduoti individualūs dozimetrai, jie fiksuodavo, kiek radiacijos žmogus gauna ir ar neviršyta leistina dozė. Tačiau tie prietaisai buvo išduodami, kad žmogui būtų ramiau, nes jis pats negalėjo sužinoti, kiek apšvitos gavo. Tie dozimetrai buvo netgi be numerių. Jie buvo surenkami patikrinti, o paskui buvo sakoma, kad leistina radiacinio užkrato dozė neviršyta.”
Didžiausias krūvis teko kariškiams
Pasiteiravus, kaip tuomet atrodė Černobylio elektrinė, R.Busila sakė, kad dalis jos buvo griuvėsiai, o sprogęs reaktorius ruseno lyg laužas. Kiti reaktoriai ir dalis pastato stovėjo, kaip stovėję. Taigi ten buvo siunčiami žmonės išvalyti griuvėsių ir įrengti sarkofagą, kuris turėjo sustabdyti radioaktyvią spinduliuotę.
Pasak R.Busilos, 1986 metų lapkritį pastačius sarkofagą buvo nuspręsta šalia Pripetės avarijos zonoje dirbantiems žmonėms statyti naują miestą – Slavutičių. Jis taip pat buvo projektuojamas pavojingoje 30 kilometrų zonoje. Pono Roberto teigimu, minėtoje zonoje dirbo ir civilių ukrainiečių, jie daugiausia rūpinosi statybomis, o juodžiausius darbus atlikdavo kariškiai.
1987 metų vasarį buvo pradėtas statyti Slavutičius, ir R.Busila buvo perkeltas ten. „Nors buvo pranešta, kad tariamieji mokymai tęsis pusmetį, tačiau daug kas Černobylyje praleido daugiau laiko, nes buvo reikalingas įsakymas ir pašaukti, ir paleisti, – dėstė R.Busila. – Išvažiuodamas buvau be galo laimingas, kad pagaliau tas košmaras baigėsi. Mus Slavutičiaus statyboje pakeitė kaukaziečiai.”
Sveikatos nepridėjo
R.Busila sakė dažnai susitinkantis su likimo broliais, Lietuvoje veikia judėjimas „Černobylis”, daugumoje miestų įsteigti skyriai, leidžiamas laikraštis, todėl kadaise buvę įvykiai neleidžia apie save pamiršti.
Panevėžio muitininkų vadas sakė negalįs pasakyti, kokią įtaką radiacija turėjo jo sveikatai, tačiau buvo įsitikinęs, kad ji nieko gero nedavė ir sveikatos nepridėjo.
„Be to, nuo avarijos praėjo 21 metai ir dabar daugumai jos likvidatorių jau daugiau kaip penkiasdešimt, – sakė jis. – O kai esi tokio amžiaus, neabejotinai susiduri su problemomis, tik nežinia, kas jas lemia, – amžius ar radiacija. Manau, kad didžiausia problema yra vaistai. Nemažai černobyliečių turi invalidumą, yra tik iš dalies darbingi, todėl neturi sąlygų normaliai gydytis. Be to, buvusieji Černobylyje apie tai nemėgsta girtis, nes žmonėse dar vyrauja nuostata, kad jie patys spinduliuoja radiaciją.”