Lietuvoje oficialiai įregistruota ne viena realiai neegzistuojanti politinė organizacija
Lietuvoje formaliai egzistuoja keliolika partijų, kurių veiklos nepastebi nei rinkėjai, nei pareigūnai, prižiūrintys politinių organizacijų veiklą. Žadama iki artėjančių savivaldybių tarybų peržiūrėti politinių partijų registrą ir išbraukti iš jo negyvybingas organizacijas.
Tačiau šis procesas, pasak pareigūnų, susiduria su kai kuriomis teisinėmis problemomis.
Galiojo liberalūs įstatymai
Teisingumo ministerijos tvarkomame juridinių asmenų registre šiuo metu yra 36 politinės partijos ir organizacijos. Tačiau beveik trečdalis jų realiai jau neegzistuoja. „Kai kurios jų įregistruotos prieš dešimt ir daugiau metų, tačiau nepastebėjome, kad vykdytų kokią nors akivaizdesnę politinę veiklą. Pavyzdžiui, bent penkios įregistruotos partijos niekada nėra dalyvavusios jokiuose rinkimuose.
Būtent ši veikla yra laikoma svarbiausia bet kokiai politinei partijai”, – „Kauno dienai” sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Praėjusiuose Seimo rinkimuose dalyvavo 21 politinė partija ir organizacija.
„Kai kurios ne tik nerodo jokių gyvybės ženklų. Jų netgi neįmanoma surasti pagal tuos duomenis, kuriuos yra pateikusios registrui”, – pridūrė VRK vadovas.
Ilgą laiką Lietuvoje galioję pakankamai liberalūs partijų įregistravimo bei veiklos įstatymai leido suburti vos 400 žmonių grupę ir įsteigti partiją. Ji būdavo nesunkiai įregistruojama Teisingumo ministerijoje ir likdavo oficialiame sąraše, netgi jeigu po kurio laiko nebūdavo pastebima tos partijos jokios akivaizdesnės veiklos.
Taip Lietuvoje atsirado Protėvių atgimimo, Gyvenimo logikos, Žalioji, Ūkio partijos, judėjimas „Rinkimai’96”, Piliečių aljansas ir panašios politinės organizacijos, iki šiol tebesančios Teisingumo ministerijos sąraše.
Tačiau, kaip ir pareigūnams, „Kauno dienai” nepavyko registre nurodytais adresais ar telefonais rasti žmonių, bent kiek susijusių su šiomis partijomis.
Gali būti likviduota priverstinai
Oficialiai įregistruotai partijai taikomos kai kurios lengvatos dalyvaujant Prezidento, Seimo ar savivaldybių tarybų rinkimuose.
Niekuomet nebūdavo tikrinama, ar partijoje liko dar bent 400 narių, tai yra tiek, kiek reikia naujai partijai įsteigti. Nebuvo pasižiūrima ir į tai, ar kažkada vienos partijos steigėju buvęs asmuo neperėjo į kokią nors kitą partiją.
Dabar padėtis pradeda lėtai keistis. Prieš porą metų priimtas naujas Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymas, be kita ko, numatė ir griežtesnes jų egzistavimo sąlygas. Numatyta, kad, partijai neturint nustatyto skaičiaus narių arba realiai nevykdant kokios nors bent kiek matomos veiklos, pradedamas jos likvidavimo procesas.
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo įstatymo nuostata, kad kiekvienoje partijoje turi būti ne mažiau kaip 1000 narių. Jeigu jų yra mažiau, partija turi reorganizuotis, likviduotis arba turi būti likviduojama priverstinai.
Kovo pradžioje didesnė dalis politinių organizacijų pateikė savo 2004 metų finansines ataskaitas, kur, be kita ko, buvo deklaruotas ir turimų narių skaičius. Septynios partijos iš pateikusiųjų ataskaitas deklaravo mažiau nei po 1000 narių, tad joms gresia priverstinis išregistravimas.
Teisingumo ministerijos Registrų departamento direktorius Klaidas Navickas „Kauno dienai” paaiškino, kad kol kas neketinama bausti išregistravimu tas partijas, kurios deklaravo mažiau nei po 1000 narių.
„Mat ši įstatymo norma įsigaliojo tik nuo 2005 metų sausio 1 dienos, o partijos savo ataskaitas pateikė už 2004-uosius. Tad kol kas negalime imtis veiksmų prieš partijas, neturinčias pakankamo narių skaičiaus”, – sakė K.Navickas.
Procesas dar gana ilgas
Tai, kad kitąmet pavasarį laukia sankcijos už nepakankamą narių skaičių, verčia mažesnes partijas ieškoti išeičių.
„Pastebėjome, kad pastaruoju metu kai kurios nedidelės partijos imasi reorganizavimo, ieško giminingų partijų, kad galbūt susijungtų su jomis ir taip padidintų savo narių skaičių”, – teigė Teisingumo ministerijos pareigūnas.
Kita grupė partijų, kurioms netrukus gresia priverstinis išregistravimas, yra politinės organizacijos, kurios realiai jau nebeegzistuoja ir nevykdo jokios veiklos.
„Jos įrašytos į sąrašą, tačiau niekas jų nesugeba rasti. Be to, jos nepateikė savo 2004 metų ataskaitų, jau daugelį metų nekontaktuoja su Teisingumo ministerija, nepristato dokumentų, pavyzdžiui, įstatų pakeitimų ar pranešimų apie naujai išrinktą partijos vadovą. Darome išvadą, kad greičiausiai tokia partija išvis neegzistuoja”, – sakė K.Navickas.
Tačiau jas išregistruoti teisiškai nėra paprasta. Tai gana ilgas ir sudėtingas procesas.
Pasak Teisingumo ministerijos Registrų departamento direktoriaus, 6-7 tokioms partijoms šį rudenį bus išsiųsti oficialūs pranešimai apie galimą jų priverstinį likvidavimą. Tai bus daroma vadovaujantis galiojančiu Politinių partijų įstatymu, taip pat Civiliniu kodeksu ir Civilinio proceso kodeksu.
„Įspėjamuosius laiškus išsiųsime tais adresais, kuriuos turime registre. Jeigu per tris mėnesius nebus jokio atgalinio ryšio, tada dar per tris mėnesius kreipsimės į administracinį teismą, prašydami išbraukti tokią neegzistuojančią partiją iš Juridinių asmenų registro”, – tvirtino pareigūnas.
Tad kitų metų pavasarį Lietuvoje greičiausiai liks jau nebe 36, o bent 30, galbūt ir dar mažiau oficialiai įregistruotų politinių partijų.
Sąrašas paseno
„Iki posakio „Du lietuviai – trys partijos” dar toloka. Bet būkim atviri – akivaizdu, kad registras paseno ir turėtų būti peržiūrėtas bent jau iki savivaldybių tarybų rinkimų”, – sakė Z.Vaigauskas.
K.Navickas priminė, kad artėjant 2006 metų pabaigoje arba 2007-ųjų pradžioje rengiamiems savivaldybių tarybų rinkimams kiekvienos partijos bus vėl paprašyta ataskaitų apie tai, kiek narių jos turi. „Rinkimuose bus leista dalyvauti tik toms partijoms, kurios atitiks įstatymo reikalavimus turėti ne mažiau kaip 1000 narių”, – tvirtino pareigūnas.
VRK pirmininkas Z.Vaigauskas prognozuoja, kad būsimuose savivaldybių rinkimuose dalyvaus ne daugiau kaip 25 partijos.
K.Navickas pripažino, kad tebėra neišspręsta problema, kaip patikrinti deklaruojamus partijų narių sąrašus. Ypač tų partijų, kurios nurodo turinčios lygiai 1000 ar truputį daugiau narių. „Tokio patikrinimo mechanizmo dar nėra, bet iki rinkimų išvakarių tikimės jį sukurti”, – sakė K.Navickas ir pabrėžė, kad taip bus stengiamasi išvengti galimų partijos narių sąrašų klastojimo.
Daugiausiai narių deklaruoja turinčios Darbo ir Socialdemokratų partijos – kiekviena po daugiau kaip 13 tūkstančių. Tėvynės sąjungoje yra daugiau kaip 10 tūkst. narių, Liberalų ir centro sąjungoje, Naujojoje sąjungoje, Liberalų demokratų partijoje ir pas Lietuvos krikščionis demokratus – daugiau kaip po 4 tūkst. narių.
Septynios partijos, tarp jų „Lietuvos kelias”, Socialdemokratų sąjunga, Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga, Nacionalinė centro partija, nurodė turinčios vos daugiau kaip 1000 narių.
Stasys Gudavičius