UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas dar neapsisprendė, kurį iš dviejų antrąsias vietas laimėjusių architektūrinių pasiūlymų, kaip turėtų atrodyti naujasis terminalas Klaipėdoje, pasirinkti.
Bendrovės vadovo Benedikto Petrausko teigimu, pokalbiai su antrąsias vietas laimėjusių darbų autoriais dar nepradėti. Procesas iki galutinio apsisprendimo dar gali užtrukti mėnesį ar net ilgiau.
„Vakarų eksprese” jau rašyta, kad praėjusį penktadienį 12 narių komisija įvertino septynis UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo ir Lietuvos architektų sąjungos skelbtame konkurse pateiktus būsimojo terminalo architektūrinius pasiūlymus. Pirmosios vietos ji neskyrė, paliko užsakovams teisę rinktis iš dviejų antrąsias vietas užėmusių pasiūlymų. Tai projektas „1009 vartai”, kurio autoriai – klaipėdiečiai Algis ir Snieguolė Stripiniai, ir projektas „Trasa”, kurį sukūrė architektų grupė iš Vilniaus.
Analizuodami pateiktus darbus ekspertai vertino ir būsimo terminalo bei jo prieigų sąsajas su kraštovaizdžiu, jo pastatų funkcinę paskirtį, meninį jų išraiškingumą ir įsimintinumą, tai, ar pasiūlymai atitinka patvirtintą teritorijos, kurioje bus statomas terminalas, detalųjį planą, galimybę realizuoti projektus ir t. t.
Ekspertų manymu, projektas „Trasa” – įsimenantis, originalus ir išraiškingas, turintis architektūrinę kalbą darbas. Tačiau jo realizavimo galimybės sudėtingos. Jame vadinamosios rankovės, kuriomis keleiviai keliautų iš laivų ir į laivus, yra tarsi uždaros gatvės. Pats pastatas galėtų simbolizuoti žaltį. Jo fasadų puošyboje įžiūrimas net vėjo blaškomų medžių palinkimas. Beje, tai nebe vienintelis darbas, kuriame labai gerai atskirti atvykstančių ir išvykstančių keleivių srautai.
„1009 vartai” – stačiakampio formos didingą pastatą siūloma apvilkti metalo tinklu. Pasak ekspertų, šis projektas reikalauja aukštos statybinės kultūros. Pastatas, apšviečiant jį iš apačios naktį, turėtų daryti labai gerą įspūdį. Projekto įgyvendinimas sudėtingas, turint omenyje atšiaurias mūsų klimato sąlygas.
Projekto „Klaipėdos vėtrungė”, kuriam skirta 5 vieta, griežtos stačiakampio formos administracinis pastatas priminė laivo antstatą, platforma, kuria keleiviai patektų į laivus, arba vadinamoji rankovė – laivo denį. Jos stogą siūlyta apželdinti, nes jis būtų matomas iš atplaukiančių laivų. Fasado puošyboje galima įžiūrėti kurėno vėjarodės ženklą. Keltams judant kinetiniai pastato fasadai turėtų kisti, sudarydami tam tikrą įspūdį.
Kituose darbuose irgi siūlyti išraiškingi, sudėtingos architektūros pastatai. Kai kuriuos jų kaitaliojamos skaidraus stiklo plokštės ir metalo lakštai arba gelžbetoninės konstrukcijos turėtų daryti įspūdingus. Beje, buvo ir gerokai aukštesnių nei detaliajame plane numatyto 30 metrų aukščio pastatų. Neretai ant pastatų stogų, kurie būtų apželdinami, siūlyta įrengti pasivaikščiojimo vietas žmonėms. Tarp pastatų puošybos elementų – kopų, bangų motyvai, didžiuliai lašai. Projekte „Vėjų rožė”, kuriam skirta trečioji vieta, siūlyta prieš Baltijos prospekto tąsą įrengti dirbtinius krioklius. Buvo projektas, kuriame keleivių patekimą į laivus rekomenduota įrengti po žeme.
Nemažai projektų autorių siūlė įrengti terminale atviras žmonių pasivaikščiojimo vietas, nors detaliajame plane yra numatyta 3 m aukščio ažūrinė tvora.