„Mažeikių nafta” siekia, kad jos Būtingės terminalui būtų užtikrinta valstybinė apsauga.
Tas klausimas iškeltas Susisiekimo ministerijoje vykusiame Lietuvos jūrų uostų apsaugos komiteto posėdyje.
Nutarta siūlyti Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijoms per mėnesį pateikti atsakymą dėl Būtingės naftos terminalo plūduro ir povandeninio vamzdyno integravimo į teritorinės jūros apsaugos ir stebėjimo sistemą. Ją iki šių metų rugsėjo 30 dienos Lietuvai už Šengeno lėšas turi įrengti Izraelio kompanija „Elbit Systems Ltd”.
„Mažeikių nafta” žada įrengti terminalo ir povandeninio vamzdyno apsaugos priemones. Tačiau ši bendrovė paprašė įpareigoti atitinkamas Lietuvos institucijas garantuoti terminalo dalies jūroje apsaugą. Tokia funkcija greičiausiai būtų pavesta pasieniečiams arba karo jūrininkams, kurie turi laivus, galinčius greitai atplaukti prie Būtingės naftos terminalo plūduro.
Lenkų naftos koncerno „PKN Orlen” valdomos „Mažeikių naftos” Būtingės terminalo veikla jau dabar mūsų valstybei brangiai kainuoja. Į terminalą atplaukiantiems laivams inspektuoti yra nupirktas kateris, skirti specialistai.
Išlaidas galima pateisinti, jei iš laivų, kurie atplaukia prie Būtingės naftos terminalo plūduro, būtų trenkamos rinkliavos. Tai per metus sudarytų apie 10 mln. litų. Tačiau rinkliavos pagal „Mažeikių naftos” pardavimo JAV kompanijai „Wiliams International” sutartį nerenkamos nuo terminalo eksploatavimo pradžios 1999 metų.
Nors nuo to laiko pasikeitė jau trečiasis savininkas, Lietuva kol kas lieka vienintelė valstybė pasaulyje, kuri už naudojimąsi savo teritoriniais vandenimis neima rinkliavos. Taip pat iš Lietuvos valstybės atimta teisė į Būtingės naftos terminalą atplaukiantiems laivams aptarnauti skirti locmanus.