Lietuvoje balandžio 26 d. minint Pasaulinę intelektinės nuosavybės dieną, teisininkai atkreipia dėmesį į augantį pažeidimų šioje srityje skaičių ir įspėja, kad kylant prekės ženklų vertei didės ir jiems gresiantis pavojus.
„Lietuvoje teismų praktika intelektinės nuosavybės teisės srityje nėra didelė. Viena vertus, intelektinė nuosavybė ilgą laiką buvo suvokiama per siaurai – kaip autorių teisės ir jų apsauga. Kita vertus, ir patys verslininkai tik pradeda aktyviau ginti savo tieses”, – teigia advokatų kontoros J. Judickienė ir partneriai JUREX, konsultuojančios ir intelektinės nuosavybės apsaugos srityje, steigėja bei partnerė advokatė Jurgita Judickienė.
Jos žodžius iliustruoja teismų sprendimai intelektinės nuosavybės bylose. Nuo 2003 m. iki 2006 m. jų išaugo dvigubai, be to, pasikeitė ieškinių pobūdis. „Pavyzdžiui, 2003-aisiais dauguma ieškovų reikalavo vien pripažinti pažeidimo faktą ir nutraukti neteisėtą veiklą, tačiau nereikalavo priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Praėjusiais metais tokių ieškinių buvo palyginti nemažai – tai rodo augantį suvokimą, kad intelektinė nuosavybė turi realią, pinigais išmatuojamą vertę”, – sako J.Judickienė.
Kartu keičiasi ir intelektinės nuosavybės pražeidimų pobūdis. Iki šiol dominavo autorių teisių pažeidimai – daugiausia neteisėtas programų, fonogramų ir audio-vizualinės produkcijos kopijavimas, taip pat pažeidimai internete. „Tai plačiausiai paplitusi teisės pažeidimų forma internete, užimanti vis didesnę bendrojo nusikalstamumo dalį ir peržengianti nacionalinių valstybių sienas. Teisinis reglamentavimas visuomet šiek tiek atsilieka nuo visuomenės gyvenimo poreikių, kadangi tai skatina keisti ir tobulinti teisės aktus. Taip atsitiko ir su intelektinės nuosavybės teisių apsauga internete”, – sako J.Judickienė.
Kita vertus, gerokai didesnę grėsmę verslui kelia naujos intelektinės nuosavybės pažeidimų tendencijos. Nesąžiningi konkurentai naudojasi ne tik verslo sukurta produkcija, bet pradeda grobti prekių ženklus ir savintis visą verslo sukurtą vertę.
„Šiandien, kai prekių ar paslaugų kokybė dažnai nesiskiria, prekės ženklas gali likti vienintele priežastimi, iš esmės lemiančia verslo sėkmę. Vartotojai, suklaidinti panašaus prekės ženklo ar pavadinimo, pasirinks kitos bendrovės produkciją. Būtent todėl lengvo uždarbio siekiantys verslininkai stengiasi juos perimti – ir ši tendencija prekių ženklų vertei kylant tik augs”, – pabrėžia J.Judickienė
Ji atkreipia dėmesį, kad apsisaugoti nuo panašių pasikėsinimų pirmiausia turi patys verslininkai, kurie, registruodami įmonę, neretai pamiršta pateikti paraišką ir prekės ženklo registracijai. „Tokiu aplaidumu pasinaudoti labai lengva, o verslininkui, sukūrusiam ir išpuoselėjusiam prekės ženklą, teks ilgai ir sunkiai bylinėtis dėl jo nuosavybės”, – įspėja advokatė.
Advokatė pataria verslininkams iš anksto rūpintis savo intelektinės nuosavybės teisių apsauga – ne tik įregistruoti prekių ar paslaugų ženklą, pasirūpinti efektyvia komercinių paslapčių apsauga, bet ir domėtis rinkos situacija, stebėti konkurentų veiksmus dėl intelektinės nuosavybės objektų naudojimo. Įtarus pažeidimus, įmonė nedelsdama turėtų kreiptis į kompetentingas institucijas – Valstybinį patentų biurą, Konkurencijos tarybą, teismus – dėl pažeistų teisių gynimo.