Latvija gali nedalyvauti naujos atominės elektrinės (AE) statybos Lietuvoje projekte. Latviai svarsto planus apsirūpinti elektros energija akmens anglimis kūrenamoje modernioje elektrinėje, be to, prieš atominės energetikos plėtrą yra nusiteikęs ir Europos Sąjungos energetikos komisaras latvis Andris Piebalgas.
Apie tokius latvių ketinimus trečiadienį informavo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė, kuri skaitė pranešimą minėto komiteto, „Lietuvos pažangos” forumo ir Seimo Europos informacijos centro surengtoje Europos savaitės diskusijoje apie Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimą bei kitais klausimais.
„Labai protingai pasielgėme projekte (atominės elektrinės statybos įstatymo – ELTA) neįvardindami šalių narių, kurios dalyvaus, nes po to būtų sudėtinga jų atsisakyti. Be abejo, reiktų diskutuoti su latviais, bet aš nematau jokios tragedijos, jeigu jie atsisako, nes kitos šalys, tarp jų Lenkija, Estija, nori turėti daugiau akcijų pakete”, – kalbėjo B. Vėsaitė.
Anot jos, bus aiškiau ketvirtadienį, kai įvyks susitikimas su latvių atstovais. Bet iki šiol Latvijos ambasadorius Lietuvoje buvo labai aktyvus ir sakė, kad Latvija dalyvaus projekte. Seimo narė negalėjo išsamiau paaiškinti, kodėl latvių pozicija per pastarąją savaitę taip pasikeitė.
B. Vėsaitė abejoja, ar 2015 metais nauja Ignalinos AE jau bus pastatyta. Be to, jai kelia nerimą, kad ir elektros jungties su Lenkija neturėsime kaip numatyta -2012 metais. Dėl to Lietuva, uždarius antrąjį Ignalinos AE bloką 2009 m. pabaigoje, gali atsidurti dramatiškoje padėtyje.
„Dabar nuo rusiškų dujų priklausome 30 proc., o uždarius atominę elektrinę priklausysime 50 proc.”,- teigė parlamentarė. Be to, dujų gali apskritai trūkti, nes Rusija gali neįstengti patiekti reikiamo kiekio, o apie kainas jau nekalbama.
Seimo Ekonomikos komitetas naujos atominės elektrinės statybos įstatymo projektą pradės svarstyti, kai dėl jo bus gauta nepriklausomų ekspertų išvada. Pagal Vyriausybės Seimui pateiktą projektą numatyta, kad Lietuva valdys 34 proc. naujos jėgainės akcijų, o Latvijos, Estijos ir Lenkijos partneriai – po 22 procentus. Už jos statybą bus atsakingas nacionalinis investuotojas, kuris bus steigiamas valstybės valdomos „Lietuvos energijos” pagrindu, įtraukiant valstybės valdomus „Rytų skirstomuosius tinklus” bei privačią elektros energijos skirstymo bendrovę VST.
Numatoma, kad valstybė valdys ne mažiau kaip 51 proc. nacionalinio energetikos investuotojo akcijų.
Naujos atominės elektrinės iki 3200 megavatų galios (2 blokai po 1600 MW) statybos investicinio projekto vertė – 22 mlrd. litų, o Lietuvos dalis- 7,5 mlrd. litų, turint 34 proc. akcijų. Pirmojo reaktoriaus projektavimo ir statybos laikotarpis 2009-2015, antrojo – 2012-2018 metai.
Elektros perdavimo jungčių su Lenkija ir Švedija statybos investicinių projektų vertė – 1 mlrd. litų (Lietuvos dalis); statybos pradžia 2009 m., pabaiga 2012 m.