Lietuvoje mažėja juodojo ir spalvotojo metalo laužo sankaupos. Metalo supirkėjai nenusimena, o štai pavieniai jo tiekėjai vis sunkiau išgyvena iš šio verslo, tad jiems liko dvi išeitys: vogti ar ieškoti metalo po žeme. Ne vietoje besimėtančio metalo nebėra.
Anot UAB „Geležies laužas” generalinio direktoriaus Jono Žuko, natūralu, jog metalo laužo atsargos Lietuvoje mažėja. Mūsų šaly nėra metalo rūdos, tad metalas ir jo gaminiai atvežami. Dideli metalo laužo kiekiai supirkimo įmones pasiekdavo tais metais, kai bankrutavo daug gamyklų, nyko pramonės šakos, griuvo kolūkiai.
„Metalo supirkimo įmonių aukso amžius jau praeityje. Laikmetis pasikeitė”, – akcentuoja J. Žukas.
Į laužą – ir laivynas
Šiuo metu metalo laužo supirkimo įmonės superka mažesnį, tačiau nekintantį juodojo ir spalvotojo metalo laužo kiekį. Jis reikalingas perdirbimo įmonėms Panevėžyje ir Kaune. Panašią įmonę planuojama įsteigti ir Klaipėdoje. Be to, Lietuvoje supirktą metalo laužą naudoja ir Liepojos metalurgijos kombinatas.
Kaip vienas iš metalo laužo šaltinių minimas ir mažinamas laivynas. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, žvejai sulaukia daugiau pasiūlymų mažinti žvejybinių laivų skaičių. Jiems mainais už laivo sunaikinimą pasiūlomos struktūrinių fondų lėšos.
Tiesa, UAB „Metalo laužas” neperka senų automobilių. Norint juos supirkinėti būtina specializuotis šioje srityje bei įsigyti specialią aparatūrą. „Pas mus patenka tik išardytų automobilių skardos”, – sako vadovas. Automobilių utilizavimu visoje šalyje verčiasi Klaipėdos įmonė „Kuusakoski”.
Vagia iš vagonų
Pasak J. Žuko, superkant metalo laužą būtina iš tiekėjo reikalauti asmens dokumento. Be to, yra ir visas sąrašas daiktų, kurių neleidžiama supirkti iš pavienių asmenų. tarp jų – kanalizacijos liukai, grotelės, želdinių tvorelės. Taip miesto ilgapirščiai saugojami nuo pagundų.
Tokius daiktus leidžiama supirkti tik iš jų įsigijimą galinčių pagrįsti įmonių. Tiesa, perkant didesnius metalo laužo kiekius nepastebimai įbrukama ir daiktų iš draudžiamųjų sąrašo.
Saugodami kitus, metalo supirkėjai nesugeba apsaugoti savo turto. UAB „Metalo laužas” turi 15 metalo laužo supirktuvių visoje Lietuvoje. Visas jose supirktas metalo laužas į Klaipėdą atvežamas traukiniais. Metalas pakraunamas į atvirus vagonus, tad atvykus į vietą belieka tik konstatuoti, jog kelionės metu dalis jo dingo.
Anot J. Žuko, paprastai į vagoną pakraunama 50-60 tonų metalo laužo. Vagonui pasiekus Klaipėdą trūksta iki vienos tonos metalo. „Tokio mūsų darbo specifika. Nuo vagių neįmanoma apsidrausti”, – pripažįsta vadovas.
Jis pastebi, kad pavieniui karučiais, automobilių ar traktorių priekabomis metalą į supirktuves pristatantys asmenys atveža tik apie 5 proc. viso jų superkamo metalo laužo.
Vasarą „metalistams” – atostogos
Metalo supirkimo kainas diktuoja rinka. Anot pašnekovo, pokyčiai pasaulio ekonomikoje daro įtaką ir kainoms Lietuvoje. Galima tvirtinti, kad Azijos rinka, pavyzdžiui, statybų augimas Kinijoje, atsiliepia ir karučiu metalo laužą į supirktuvę vežančiojo kišenei.
J. Žukas pasakojo, jog per pastaruosius pusantrų metų supirkimo kainos svyravo nuo 90 iki 190 eurų už toną. Jos kilo pernai, o šiemet pastebimas metalo laužo suvartojimo mažėjimas, tad krinta ir kainos.
„Rinka vangi, nes žmonės išsigando mažų supirkimo kainų. Jie tikisi sulaukti didesnių, tad linkę metalo neparduoti”, – sako jis.
Šiuo metu už juodojo metalo laužo toną galima gauti 350 litų. Spalvotojo metalo Lietuvoje superkama ypač mažai, nors vario tonos kaina rinkoje 6-7 tūkst. litų.
Spalvotojo metalo supirkimas, anot vadovo, yra padidintoje dėmesio zonoje, todėl jis perkamas tik iš įmonių. Jo supirkimą aktyviai kontroliuoja policija, mokesčių inspekcija.
„Spalvotojo metalo laužo supirkimas iš pavienių asmenų problemiškas. Nėra jokių garantijų, kad atvežti elektros laidai tikrai priklauso tam žmogui. Kaip žinoti, kad jis jų nepavogė?”, – sako generalinis direktorius.
Vadovas vasarą įvardija kaip metą, kai „metalistai” atostogauja. Tuo metu metalurgijos gamyklos pristabdo savo veiklą, mažiau laiko metalo rinkimui turi ir kaimiečiai. Miesto sanitarai ypač suaktyvėja prieš šventes, kai papildoma dešimtinė kišenėje yra labai reikalinga.
Apie „lobius” – iš senolių lūpų
Pasak J. Žuko, visas lengvai paimamas metalas jau surinktas. Jo nebeįmanoma atrasti besivoliojančio patvoryje ar sąvartyne, tad tenka jo ieškoti net po žeme.
Anot įmonės vadovo, sovietmečiu kolūkių vadovai tingėdavo nereikalingą metalo laužą vežti į supirktuves – į jas pristatydavo tik nurodytą kiekį.
„Viršplaninio” metalo buvo atsikratoma tiesiog jį užkasant miške ar statybvietėse. Dabar atėjo metas, kai „metalistai” lanko senesnius kaimų žmones ir susidomėję klausosi pasakojimų apie tai, kur galima atrasti paslėptą metalo laužo „lobį”.
UAB „Litvimeta” Klaipėdos padalinio metalo supirkimo direktorius Romanas Slušnys be didelio pakylėjimo akcentavo, jog kol kas dar yra ką supirkti.
„Aišku, nebesuperkama tokių spalvotojo metalo kiekių kaip prieš septynerius metus. Belieka pasidžiaugti, jog pavyksta supirkti tiek laužo, kaip ir prieš trejus metus”, – sakė jis.
Pašnekovas teigė, kad jų tiekėjai privatūs žmonės, firmų atstovai supirktuvėje pasirodo retai. Dažniausiai atvežamos senienos, užsilikusios soduose, sandėliukuose. Pasitaiko išardytų senų „Volgų”, „Moskvičių” variklių detalių.
„Metalo iš „bomžų” mes stengiamės nepirkti. Jų pristatomo metalo laužo kokybė labai žema, tad pusę tenka išmesti , – tvirtino direktorius.
Mažėja metalo – mažėja vagysčių
Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas Petras Mikalauskis tvirtina, kad metalo vagysčių mastai pastaruoju metu labai sumažėjo ir visai nebeprimena buvusiųjų prieš 2-3 metus.
„Šiemet užfiksuota tik viena elektros laidų vagystė. Dažniau sugadinami elektros skaitikliai. Tiesa, padaugėjo smulkių metalo vagysčių. Pavyzdžiui, pavagiamas visas metalinis sodo namelio stogas. Metalo galima rasti ir kitų pavogtų daiktų sąrašuose”, – sakė P. Mikalauskis.
Rizikuojama net gyvybe
AB VST Vidaus kontrolės tarnybos direktorius Linas Petronis sako, jog elektros energijos, elektros laidų ir transformatorinių alyvos vagystės yra ne tik didžiulė šios bendrovės, bet ir opi visos visuomenės problema.
Dėl elektros energijos grobstymo, laidų ir alyvos vagysčių milžiniškus nuostolius patirianti bendrovė priversta skirti itin daug dėmesio aktyviai kovai su vagimis. Specialiai tam net buvo įsteigta Vidaus kontrolės tarnyba.
Vien pernai pavogta 36 543 kg bendrovei priklausančių elektros laidų (jų ilgis – 739 km). Dėl šių vagysčių sudegė 6 transformatoriai. Vagys be elektros buvo palikę 7 658 VST vartotojus Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių regionuose. Šiemet jau pavogta per 136 km elektros laidų.
Šiais metais bevagiant laidus įvyko du nelaimingi atsitikimai Klaipėdos regione – Tauragės ir Klaipėdos rajonuose. Abu atvejai baigėsi mirtimi.
Žaneta Skersytė