Genetiškai modifikuotų maisto produktų kontrolė vykdoma jau ketveri metai

Pastaruoju metu vis plačiau visuomenės informavimo priemonėse kalbama apie genetiškai modifikuotus organizmus. Į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą vis daugiau kreipiasi vartotojų, klausdami, kas tai genetiškai modifikuoti produktai, kaip ženklinami tokie produktai, kokie genetiškai modifikuoti produktai pardavinėjami Lietuvos rinkoje ir t. t.

Vartotojams primename, kad genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – tai tokie organizmai, kurie negali atsirasti dauginantis natūraliu būdu arba naudojant tradicinius naujų veislių išvedimo metodus. Taikant genų inžineriją, kai vieno augalo (organizmo) genas perkeliamas į kito augalo geną, tokiu būdu sukuriamas naujas augalas, kurio genetinė medžiaga yra taip pakeista ir įgyja tokių savybių, kurių negalėtų atsirasti natūraliu būdu. Šiems augalams suteikiama įvairių savybių: atsparesni ligoms bei kenkėjams, sausrai ar šalčiui, šiems „kūriniams” reikia mažiau pesticidų, herbicidų, ne taip greitai genda, juos paprasčiau transportuoti.

ES galima prekiauti genetiškai modifikuotais produktais, tačiau jie turi atitikti ES reikalavimus. Į ES draudžiama įvežti iš trečiųjų šalių tuos genetiškai modifikuotus produktus, pvz., ryžių, pomidorų, bananų, riešutų, kai kurių kukurūzų veislių ir kt., kurių veislių genetinė modifikacija nėra įteisinta ES teisės aktais. ES patvirtinta 1 genetiškai modifikuotų sojų, 17 kukurūzų, 5 rūšių rapsų, 5 medvilnės ir 1 mielių rūšis. ES valstybėse genetiškai modifikuoti augalai auginami tik moksliniais tikslais.

Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Vidos Jarošienės, jau ketvirtus metus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo genetiškai modifikuotų maisto produktų kontrolę. Kontrolės tęstinumo tikslas – kad genetiškai modifikuoti maisto produktai, importuojami ar esantys rinkoje, taip pat naudojami gaminant gaminius, būtų saugūs, teisingai paženklinti ir atitiktų jiems keliamus reikalavimus.

Per šių metų pirmąjį ketvirtį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto produktų inspektoriai atrinko naujų 9 pavadinimų sojos, 2 pavadinimų kukurūzų produktų, 5 pavadinimų ryžių, 1 pavadinimo makaronų, 1 pavadinimo maisto papildų, 13 pavadinimų saldumynų, į kurių sudėtį įeina sojų produktų, mėginius genetinei modifikacijai nustatyti. Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje ištyrus minėtus maisto produktų mėginius GMO maisto produktuose nenustatyta. Išvardinti maisto produktai buvo importuoti iš Kinijos, Rusijos, Egipto, Ukrainos, Brazilijos, Indijos, Turkijos, Izraelio, Pakistano ir JAV.

Praėjusiais metais Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje Genetiškai modifikuotų organizmų tyrimų skyriuje buvo ištirti 92 sojos, kukurūzų, rapsų, ryžių produktų mėginiai genetinei modifikacijai nustatyti. „Šiame skyriuje naudojami naujausi ES įteisinti tyrimo metodai, kuriais nustatomi net ir patys mažiausi GMO likučiai maisto produktuose. Ištyrus iš sojų pupelių pagamintos žaliavos, t. y. 2 sojos miltų, 6 sojos baltymų tekstūrato, 4 sojos baltymų koncentrato, 2 sojos baltymų izoliato, 1 maisto papildą sportininkams Turbo Mas, kurio sudėtyje yra sojos produktų, mėginius, nustatyta, kad genetiškai modifikuotų sojų kiekis neviršijo 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų teisės aktais įteisintos 0,9 procentų ribos Todėl šių produktų ženklinimo etiketėse nereikia žymėti apie genetiškai modifikuotus organizmus”, – sakė V. Jarošienė.

Pasak vyriausiosios specialistės, jei maisto produkto sudėtyje yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO, ženklinimo etiketėje gamintojas privalo nurodyti, kad „produktas yra pagamintas iš genetiškai modifikuoto organizmo (produkto pavadinimas)” arba „kurio sudėtyje yra genetiškai modifikuoto organizmo „pavadinimas”. Genetiškai modifikuotų augalų ar jų produktų gamintojai turi užtikrinti atsekamumą visais gamybos etapais, kad būtų išvengta atsitiktinio GMO patekimo į maistą.

VMVT maisto inspektoriai tikrina ne tik parduodamų produktų žaliavinę produkciją – sojų aliejų, margariną ar majonezą – bet ir konditerijos, kulinarijos gaminių gamyboje naudojamų genetiškai modifikuotų produktų atsekamumą. Pavyzdžiui, tikrinama, ar etiketėje nurodyta informacija atitinka tikrąją produkto sudėtį. Jeigu sausainių gamyboje naudojamas aliejus su GMO, ar ženklinime apie tai įspėjamas vartotojas”, – teigia V. Jarošienė.

Šiandien Lietuvoje prekiaujama šiais teisingai paženklintais genetiškai modifikuotais maisto produktais: 8 pavadinimų saldumynai: šokoladinė plytelė Dinastija, Samari, šokoladiniai vafliai Smakdown, saldainiai Vkus leščiny-siurpriz, šokoladinis kremas Cikonella, riešutinis tepamasis kremas Finetti; 22 pavadinimų augaliniai aliejai: Brolio, Lankų, Sodžiaus, Kolumbo, Tėviškės, Augalinis aliejus, Dolores, Maxima, Optima linija, Perla, Karolina, Žemaičio, Aukselis, Saulutė, Omili, Huilor, Oilio, Vitela, Luccija, Jasmine, Caroli, Zitos sojų aliejus; 6 pavadinimų margarinai: Optima linija, Aukselis, Aima, Lisette, Extra, Osrini; 2 pavadinimų majonezas: Sodžiaus, Provans.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.