Vaizdingame sklype Klaipėdoje, vietoje nugriauti žadamo buvusios Lietuvos kino studijos pastato, numačius statyti daugiabučių namų kvartalą, individualiuose namuose gyvenantys žmonės sunerimo dėl pablogėsiančių gyvenimo sąlygų.
Būsimąja daugiaaukščių kaimynyste nepatenkinti individualių namų statybos bendrijos „Kvadratas” atstovai piktinasi, kad jau beveik prieš 20 metų pradėję čia „bėgti” iš daugiabučių jie netrukus vėl bus grąžinti ten pat.
Tuo metu investuotojai ir projektuotojai tvirtina, jog kvartalo projektas yra labai kruopščiai apgalvotas ir visoms galimoms problemoms kelias užkirstas.
Tiesiog atsiranda tendencija, kai būsimų statybų kaimynystėje gyvenantys žmonės esą ima stabdyti miesto plėtrą.
Bijo vandalų
Gyventojai teigia čia kraustęsi tik todėl, kad bendrajame miesto plane daugiaaukščių statyba šioje vietoje nebuvusi numatyta. Konfliktas su investuotojais ir kilęs tada, kai paaiškėjo, jog vietoje buvusios Lietuvos kino studijos 2 hektarų ploto sklype ketinama statyti kvartaliuką, kuriame išaugs nuo keturių iki 9-11 aukštų daugiabučiai. Čia numatoma įrengti per 300 butų, kuriuose gyvens apie pusantro tūkstančio žmonių.
„Mūsų kvartalėlis užima apie 10 hektarų, o jame yra tik apie 70 namų – maždaug 400 žmonių. Čia tik 2 hektarų plote įsikurs pusantro tūkstančio gyventojų. Kaip bus užtikrinta mūsų apsauga nuo smurto, vandalizmo ir vagysčių?” – nerimavo „Kvadrato” atstovai.
Anot jų, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje individualūs gyvenamieji namai ir daugiabučiai „nemaišomi”.
Taip pat esą iškilsią problemų dėl automobilių stovėjimo vietų bei transporto organizavimo.
„Pagal tai, kiek vietos skiriama vieno buto automobiliams, planuojamas požeminis garažas užims apie 1 hektarą ploto. Jie gyvens ant garažo stogo, kur dėsis jų vaikai? Kita vertus, ar investuotojai žino, kiek kainuoja pastatyti tokius požeminius garažus su privalomomis ventiliacijos bei priešgaisrinėmis sistemomis. Juolab kad ten dar yra ir Danės užliejamos pievos. O tokio dalyko, kaip požeminis planuojamos parduotuvės ūkinis kiemas mes dar niekur nematėme”, – svarstė gyventojai.
Nerimą jiems kelia ir galimos transporto organizavimo problemos.
„Kelias iš požeminių garažų tiesis į Tauralaukio kelią. Jeigu ten kasryt važiuos vien iš to būsimojo kvartalo apie 400 automobilių? Kiek laiko tai užtruks? Juk ir dabar rytais važiuojant į darbą kartais susidaro nedidelės spūstys ir tenka palaukti. O jei reikės jiems grįžus iš darbo neaišku kiek laukti, kol visi sustatys automobilius vėl į tą garažą, atspėkite, kur jie bus statomi – ogi mūsų gatvelėse”, – piktinosi „Kvadrato” atstovai.
Negali išanalizuoti
Gyventojai taip pat įtarinėja, esą projektavimo organizatoriai bei architektas vengia jiems pateikti reikiamos informacijos.
„Taip mes negalime išsianalizuoti projekto ir pateikti pastabų bei rasti kompromiso su planavimo organizatoriais”, – skundėsi „Kvadrato” atstovai.
Anot jų, įstatymuose taip pat numatyta, kad naujos statybos negali pabloginti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, kokias jie turėjo iki statybos pradžios. Todėl iš planavimo organizatorių jie reikalauja atlikti projektuojamo būsto visumos poveikio tretiesiems asmenims tyrimą bei gamtosauginį sklypo vertinimą.
Be to, reikalaujama įvertinti triukšmo, būsimos taršos praplatinus gatvę padidėjimo bei kitus faktorius, o gyventojų tankumą apskaičiuoti taip, kad būtų išsaugomos gamtos vertybės. Čia, anot gyventojų, eina paukščių migracijos takas, netoliese yra ir Klaipėdos universiteto botanikos sodas.
„Kodėl investuotojai nestato čia pramogų ir poilsio paskirties objektų – žmonės čia dieną suvažiuotų, o vakarais išvažiuotų ir mums problemų būtų mažiau. Taip pat kokia unikali yra Lietuvos kino studijos salė – ją būtų galima išsaugoti. Planavimo organizatoriai, brangiai nusipirkę sklypą, siekia tik greito pelno, koks yra statant ir pardavinėjant butus”, – svarstė gyventojai.
Daro pagal įstatymus
Projektavimo organizatorių atstovas Viačeslavas Cmakunovas tikina tokių „Kvadrato” atstovų kaltinimų nesuprantąs.
„Kaip gyventojai gali nurodyti sklypo savininkui, ką jame daryti? Juk ne kokį fabriką statome. Juolab kad ir Botanikos sodas jokių pretenzijų nereiškia”, – stebėjosi V. Cmakunovas.
Anot jo, po svarstymo Savivaldybės administracijoje dėl galimybės rengti detalųjį planą buvo gautas vieningas pritarimas, nes vieta gyvenamajam kvartalui čia esanti labai tinkama.
V. Cmakunovo teigimu, viskas daroma griežtai pagal įstatymus – ką reikės įvertinti, viskas bus padaryta. Būsimojo kvartaliuko gyventojų tankumas taip pat esą jau buvo sumažintas, kad atitiktų visus normatyvus.
„Arčiau „Kvadrato” bendrijos stovės tik keturių aukštų namukai, o vienintelis planuojamas vienuolikaaukštis nuo jų bus toli. Žinoma, gyvenvietę aptversime, nes gyventojai to reikalauja. Bus sutvarkyta ir Danės krantinė”, – sakė projektavimo organizatorių atstovas.
Jo teigimu, į „Kvadrato” bendrijos valdas būsimojo kvartalo gyventojai ir jų vaikai nesiverš – ko gero, būsią netgi atvirkščiai, nes čia bus įrengti teniso kortai, futbolo ir krepšinio aikštelės. Gatvelės automobiliais taip pat nebūsiančios užverstos, nes įvažiavimo keliuko į būsimąjį kvartalą iš ten nebus.
„Požeminiame garaže yra numatyta vienam butui 1,5 automobilio vietos. Į aikštelę bus atskiras įvažiavimo ir atskiras išvažiavimo kelias, todėl jokių grūsčių nebus. Tai normalu – beveik po kiekvienu naujai statomu namu yra požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Be to, miestas yra numatęs platinti Tauralaukio kelią”, – sakė V. Cmakunovas.
Baimės dėl galimo vandalizmo ir vagysčių projektavimo organizatorius sakė rimtu argumentu apskritai nelaikantis, nes vandalizmas lygiai taip pat iš „Kvadrato” bendrijos atstovų pusės galėtų grėsti ir būsimojo kvartalo gyventojams.
Beje, V. Cmakunovo teigimu, butai čia nebus pigūs, o kaimynystė turėtų būti gera. Dėl infrastruktūros sutvarkymo ir geros kaimynystės greta esančių sklypų vertė netgi turėtų pakilti – taip yra JAV bei daugelyje kitų išsivysčiusių šalių.
Laikosi sovietinės koncepcijos
Projekto vadovo architekto Edmundo Andrijausko teigimu, projektas yra labai kruopščiai apgalvotas, visoms galimoms problemoms kelias užkirstas. Gyventojai dabar esą per daug gilinasi į dalykus, kurie paaiškės tik parengus techninį projektą.
„Dėl požeminio ūkinio kiemo reikia tik džiaugtis – investuotojams dėl to bus daugiau išlaidų, bet patiems gyventojams bus kur kas geriau”, – pastebi E. Andrijauskas.
Anot jo, visą informaciją gyventojams stengiamasi suteikti, o detaliojo plano kopijos, kol jis nėra patvirtintas, pagal įstatymus gyventojams neduodamos – informuoti jiems esąs rengiamas viešas aptarimas. Jo data skelbiama įstatymų numatyta tvarka. Apie būsimojo kvartalo statybas rašyta ir miesto spaudoje.
„Kvadrato” atstovai daro tris klaidas. Pirmiausia jie tebesilaiko sovietinės koncepcijos, pagal kurią visi daugiabučiai buvo „varomi” į pietus palei uostą. Ten pelkės, vėjai, sąlygos gyventi ne tokios geros. Be to, jie įsivaizduoja, kad jų teritorija ribojasi su būsimojo kvartalo sklypu, bet juos skiria gatvė – vieša erdvė. O trečiųjų asmenų teisių pažeidimą gyventojai traktuoja per plačiai. Įstatyme nurodytos kelios aiškios pozicijos, kada tos teisės pažeidžiamos – jei statant griūva ar skyla jų namai, nesilaikoma priešgaisrinių reikalavimų, namai nebegauna reikiamo šviesos kiekio ir panašiai”, – sakė E. Andrijauskas.
Jo teigimu, intensyvesnis šiaurinės miesto dalies užstatymas jau numatytas ir naujai rengiamame miesto bendrajame plane.
Reikės mokyklų
Pasak Teritorijų planavimo komiteto pirmininko Kazio Vaišvilos, daugiabučių statyba tokioje vietoje esantis normalus dalykas – tai esanti miesto teritorija.
„Žmonės nori gyventi mieste, bet kad tai būtų lyg ir kaimas. Mieste žemė tam per brangi. Be to, čia juk nebus jokios pramonės, o teritorija bus gražiai sutvarkyta”, – sakė K. Vaišvila.
Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus Kastyčio Macijausko teigimu, šiek tiek nepatogumų ten sudarys tik padidėjęs tankumas, tačiau daugiau jokių problemų jis nematąs.
Anot jo, esminis dalykas yra tai, kad jau prasideda klaipėdiečių migracija iš pietų į šiaurę – ten, kur arčiau miškas ir jūra.
„Dėl to yra visas kompleksas problemų, bet šie dalykai svarstomi. Reikės ką nors daryti dėl transporto, nes į planuojamus kvartalus atsikėlus tūkstančiams gyventojų visas automobilių srautas bus ant vienos magistralės – Liepojos plento, Herkaus Manto ir Tiltų gatvių. Galbūt šią problemą padės spręsti šiaurinis išvažiavimo kelias”, – sakė K. Macijauskas.
Taip pat iškils ir socialinių problemų – uostamiesčio šiaurėje prireiks darželių bei mokyklų.
Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Numgaudienės teigimu, ugdymo įstaigų poreikis toje miesto dalyje jau yra numatytas. Ateityje ten reikėsią darželio-mokyklos arba vienos pagrindinės mokyklos.
„Vieni rajonai sensta, kiti jaunėja, todėl mokyklinio amžiaus vaikų kartos užauga bangomis – viename rajone jų padaugėja, kitame – mažėja. Taip buvo ir bus. Būtų idealu, kad galėtume tiesiog pernešti vieną mokyklą į šiaurę, bet, šiaip ar taip, pastatų mieste neturime per daug”, – sakė L. Numgaudienė.
Giedrė Norvilaitė