Turkijos užsienio reikalų ministras iškeltas kandidatu į prezidentus

Turkijos užsienio reikalų ministras Abdullah Gulas (Abdula Giulas) paskirtas valdančiosios partijos kandidatu į prezidentus, antradienį pranešė ministras pirmininkas.

Manoma, kad šis žingsnis padidins partijos galimybes sėkmingiau pasirodyti visuotiniuose rinkimuose.

„Po visų svarstymų ir diskusijų apie 11-ąjį prezidentą kandidatu į šį postą pasiūlytas užsienio reikalų ministras Abdullah Gulas”, – sakė premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) susitikime su valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos parlamentarais.

R.T.Erdoganas jautė didelį pasaulietinio isteblišmento, kuriam priklauso ginkluotųjų pajėgų generolai ir teisėjai, spaudimą dėl savo islamistinės praeities pačiam nesiekti prezidento posto.

Pasaulietiško režimo šalininkai vylėsi, kad R.T.Erdoganas parinks visiems priimtiną kandidatą. Prezidentą renka parlamentas, kur jo valdančioji partija turi didelę persvarą.

A.Gulas yra gerbiamas diplomatas, kuris kaip užsienio reikalų ministras prižiūrėjo derybų dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) pradžią. Tačiau jo paskyrimas gali ir nenumalšinti armijos susirūpinimo, nes jo žmona nešioja musulmonišką skarą, kuri gali nepatikti Turkijos pasaulietiškos santvarkos propaguotojams.

Šaltinis Teisingumo ir plėtros partijoje „Reuters” anksčiau sakė, kad jos kandidatu išrinktas A.Gulas. Šios partijos, kuri savo veiklą pradėjo būdama religinės pakraipos, aukšto rango nariai reiškė susirūpinimą, kad partija praras balsus per lapkritį įvyksiančius visuotinius rinkimus, jei R.T.Erdoganas, kuris yra charizmatiškiausias Turkijos politikas, taps prezidentu ir pasitrauks iš partijos politikos.

R.T.Erdoganas niekada nesakė, kad sieks prezidento posto, bet apie tokią galimybę užsiminė.

Balandžio 25-ąją kandidatų registracija baigsis. Pirmasis balsavimų ratas parlamente prasidės balandžio 27-ąją, o svarbiausias balsavimas įvyks gegužės 9-ąją.

Parlamento rinkimai turi įvykti lapkritį. Konstitucijoje sakoma, kad prezidentas turi būti nešališkas ir kad jis negali įsitraukti į nacionalinę politiką, todėl R.T.Erdoganas nebūtų galėjęs dalyvauti kampanijoje.

Tai, kad jis nesieks prezidento posto, taip pat padidins partijos galimybes per parlamento rinkimus užsitikrinti absoliučią daugumą. Kai kurie Teisingumo ir plėtros partijos nariai sako, kad rinkimus būtų galima paankstinti.

Vadovaujant R.T.Erdoganui, Turkijos ekonomika sparčiai augo, o 2005 metais buvo pradėtos derybos dėl narystės ES.

Analitikai sako, kad R.T.Erdoganas, kilęs iš paprastos šeimos, premjero poste geriau pasitarnautų ambicingai reformų programai, kuria siekiama įvykdyti stojimo į ES sąlygas.

Pastarosiomis savaitėmis spaudimas vyriausybei didėjo. Šį mėnesį Ankaroje prieš galimą R.T.Erdogano prezidentavimą protestavo daugiau kaip 350 tūkst. žmonių.

R.T.Erdoganas kaltinamas pasaulietinės tvarkos žlugdymu, kai, pavyzdžiui, bandė sušvelninti apribojimus dėl musulmoniškų skarų ir biurokratais skirdamas religijai prijaučiančius šalininkus.

Turkijoje daugiausia galių turi vyriausybė, bet prezidentas gali vetuoti įstatymus ir pareigūnų paskyrimus, skirti teisėjus, be to yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.

Kaip šiuolaikinės Turkijos kūrėjo Mustafos Kemalio Ataturko (Mustafos Kemalio Atatiurko) įpėdinis, prezidentas taip pat turi didelį moralinį autoritetą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.