Didelės administracinės baudos už pavojingiausius Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus dažniausiai lieka popierinėmis sankcijomis.
Randa spragų
Nuo 1500 iki 5000 litų siekiančias baudas už vairavimą neblaiviam, pasitraukimą iš eismo įvykio vietos ir kitokius grubius pažeidimus priverstiniu būdu susimoka tik trečdalis iš visų vairuotojų, geranoriškai to nepadariusių per įstatyme numatytą terminą – 15 dienų.
Likusieji du trečdaliai pažeidėjų išvengia atsakomybės, nes niekur nedirba, neturi jokio turto arba tiesiog sugeba pasinaudoti administracinio poveikio priemonių taikymo spragomis.
Tokias problemas atskleidė statistiniai duomenys apie didelių baudų išieškojimą iš nedrausmingų vairuotojų per pastaruosius ketverius metus. Kasmet policijos įstaigos antstoliams pateikia apie 10-12,5 tūkst. vykdomųjų dokumentų dėl 1500 – 5000 litų baudų išieškojimo, dalį kurių užbaigus išieškoma apie 32-36 proc. per metus paskirtų baudų.
„Paskiriamos, bet realiai nesumokėtos didelės baudos nepasiekia tikslo kaip administracinės atsakomybės priemonė, kuri turėtų pažeidimą padariusius asmenis nubausti ir auklėti”,- sakė Lietuvos antstolių rūmų (LAR) prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.
Jos pastebėjimu, iš duomenų apie daugiausiai įsiskolinusius pažeidėjus galima spręsti, kad pasijutę nebaudžiami tokie asmenys vėl kartoja pavojingus pažeidimus.
Šimtai baudžiamųjų
Didžioji dalis keliuose pakartotinai baudžiamų ir valstybei įsiskolinusių pažeidėjų yra jauni, 18-30 metų vyrai. Eismo saugumui tokie asmenys neretai nusižengia vairuodami svetimus automobilius, o patys savo vardu neturi jokio turto, yra išlaikomi pensinio amžiaus tėvų arba gyvena iš vienadienių darbų. Tarp šių asmenų daugiausia įžūlių skolininkų, kurie į antstolių kontoras užsuka tik pagrasinti darysią viską, kad baudos nebūtų išieškotos.
Vieni tikina, kad išvyks į užsienį ir negrįš, kiti – kad išeis iš darbo, jei vykdomasis raštas bus nusiųstas į darbovietę.
Antstolių informacinėje sistemoje šiuo metu įregistruota 50 asmenų, iš kurių kiekvienam yra paskirta po 10 ir daugiau administracinių baudų už grubius KET pažeidimus. Vidutinė iš jų išieškomų baudų suma – 44,8 tūkst. litų, o didžiausi „rekordininkai” turi surinkę po 59 – 62 tūkst. litų baudų. Vienam ukmergiškiui policijos nutarimais skirtos baudos buvo pasiekusios 80 tūkst. litų, tada jas pradėta keisti administraciniu areštu.
Beveik 600 asmenų valstybei yra įsiskolinę ne mažiau kaip po 5 dideles baudas. Vidutinė jų sukauptų baudų suma – 23 tūkst. litų. 2,5 tūkst. asmenų yra skolingi ne mažiau kaip po 3 laiku nesumokėtas baudas. Jų skolos vidurkis yra 14 tūkst. litų.
1500 – 5000 litų baudos už KET pažeidimus šiuo metu priverstine tvarka išieškomos iš daugiau kaip 27 tūkst. asmenų. Bendra jiems paskirtų baudų suma yra 122,4 mln. litų.
Nebebijo praradimų
Antstolių praktika liudija, kad administracinių baudų išieškojimo perspektyva yra atvirkščiai proporcinga skiriamų baudų dydžiui: kuo didesnės baudos ir kuo jų daugiau, tuo mažesnė tikimybė, kad pažeidėjas jas sumokės. Pasak I. Karalienės, kai baudos pasiekia dešimtis tūkstančių litų, dažnas visai nebesitiki jas sumokėti. Tada ir naujos baudos nebegąsdina, nes žmogui jau nebesvarbu, ar jo „sąskaitoje” bus viena bauda mažiau, ar daugiau.
Antstoliai pastebi, kad daugelis dirbančių pažeidėjų iš tiesų nutraukia darbo santykius, kai tik policijos nutarimas išsiunčiamas į darbovietę. Kita dalis dirbančiųjų moka vaikams priteistus alimentus, todėl lėšų policijos skirtoms baudoms išieškoti nebeužtenka. Pagal statistiką antstoliams pavyksta išsiųsti į darbovietes tik 26,5 proc. didelių baudų išieškojimo bylų, nes kiti šiuo būdu bausti pažeidėjai oficialiai nedirba.
29 proc. iš visų Antstolių informacinėje sistemoje įregistruotų aptariamos kategorijos bylų per ketverius privačių antstolių veiklos metus buvo grąžinta baudas skyrusioms institucijoms su turto neradimo aktais. Tam, kad nesumokėtos baudos būtų pakeistos viešaisiais darbais arba administraciniu areštu, nutarimus priėmusioms institucijoms arba antstoliams tokiais atvejais tenka kreiptis į teismą. Todėl tikslinga išplėsti administracinių nuobaudų sąrašą, pareigūnams dažniau suteikiant galimybę iš pažeidėjų atimti teisę vairuoti arba bausti juos administraciniu areštu, užuot skyrus iš anksto pasmerktas „popierines” baudas, teigia I. Karalienė. Dideles administracines baudas priverstinio išieškojimo etape dažniausiai sumoka būtent tie asmenys, kurie siekia atgauti atimtus vairuotojų pažymėjimus arba yra suinteresuoti neprarasti antstolių areštuoto turto. Tačiau šios baudos dažnai skiriamos ir vairuotojams, neturintiems ką prarasti.
Teisinės kryptys
Panagrinėti policijos skiriamų baudų išieškojimo situaciją Antstolių rūmus paskatino pernai lapkritį Seimui pateiktas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, pagal kurį planuojama ne tik griežtinti atsakomybę už pavojingiausius KET pažeidimus (vairavimą neturint teisės vairuoti ir esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų, pakartotinį vairavimą esant neblaiviam ir kt.), bet ir įtvirtinti griežtesnę administracinių nutarimų vykdymo tvarką. Projekte numatyta, kad laiku nesumokėjus baudos administracinį nutarimą priėmusi institucija jį siųstų vykdyti tiesiai antstoliui, o ne pažeidėjo darbovietei, „Sodros” teritoriniam skyriui ar mokymosi įstaigai, kaip daroma iki šiol.
Pasak LAR prezidiumo pirmininkės I. Karalienės, administracinių nutarimų siuntimas į pažeidėjų darbovietes yra viena didžiausių dabartinio teisinio reguliavimo spragų, nes tokiu atveju nėra užtikrinama baudos išieškojimo kontrolė. „Nesunku prognozuoti, kuo baigsis administracinės baudos išieškojimas iš pažeidėjo, dirbančio jo paties personalinėje įmonėje. Todėl šalia griežtų administracinių sankcijų už KET pažeidimus būtinos ir atitinkamo griežtumo administracinių nutarimų vykdymo procedūros”,- teigia I. Karalienė.