Iš Lietuvoje veikiančių virš 7000 daugiabučių namų bendrijų, bendrą gyventojų turtą yra apdraudusios vos kelios.
Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas Juozas Antanaitis teigia, kad vis dažnėja įvykių, kai nukentėjus bendrai nuosavybei, nėra kam padengti žalos. „Bendrijų turto draudimas šią problemą išspręstų bent iš dalies. Bendro turto draudimas ateityje turi būti privalomas”, – sako jis.
Pasak UADB „Ergo Lietuva” Turto departamento direktorės Birutės Pluščauskienės, didžiausia problema kyla tada, kai apdrausti tik individualūs butai, o nukenčia visas pastatas, pvz., dėl gaisro nudegus stogui, žala mokama tik apsidraudusio buto daliai, o ne už visą stogą.
„Iki šiol jokio dėmesio, susidomėjimo ir net minčių užuomazgų dėl draudimo reikalingumo iš bendrijų pusės nepastebėjome. Tiesiog nesuprantama svarba ir būtinybė”, – teigia J. Antanaitis.
Nesenai įvykusios žalos, kai Vilniuje nugriuvo dalis pastato ir degė daugiabučiai, parodė, kad apsidraudus tik individualius butus nėra garantijos, kad nebus patirta nuostolių. „Tikimės, kad pastaruoju metu atsitikę įvykiai paskatins bendrijas labiau domėtis kaip valdyti riziką dėl galimo turto sunaikinimo ar sugadinimo. Turto draudimas yra vienintelis civilizuotas būdas šiai problemai išspręsti”, – sako B. Pluščauskienė.
Bendrijų turto draudimu būtų apdraustos ne tik bendros namo sienos, stogas, laiptinės, sandėliai, rūsiai, bet ir komunikacijų tinklai, liftai ar kita inžinerinė įranga. Bendrijos galėtų drausti gyvenamuosius namus nuo ugnies (gaisro, sprogimo, žaibo), vandentiekio, kanalizacijos ar šilumos tinklų avarijos dėl vamzdžių užšalimo ar trūkimo, audros, krušos, liūties, potvynio, sniego slėgio.
„Preliminariais skaičiavimais, toks draudimas galėtų kainuoti apie 2,30 Lt už kv. m. per metus (0,19 Lt/mėn.)”, – teigia B. Pluščauskienė. Tiems, kurie jau turi sudarę individualią draudimo sutartį, draudimas atpigtų, nes nereikėtų du kartus drausti tų pačių sienų. Be to, B. Pluščauskienės teigimu, jeigu bendrijos turto draudimas pasiektų didelį mastą, mažėtų draudimo kaina.
Apsidraudus bendrijai, draudimo bendrovės mokėtų žalas, nežiūrėdamos, kieno nuosavybė yra atskiros sienos ar stogai, nes viskas būtų vienodai apdrausta. Be to, bendrijai apdraudus visą namą, tokiu atveju, kai vienas gyventojas aplieja kito gyventojo butą, nebūtų taikomas regresas, nes žala atsitiko pas patį draudėją, t.y. bendriją.
Jeigu bendrija apdraustų visą daugiabutį gyvenamąjį namą, atskirai buto pastatų draudimu nereikėtų drausti, nebent buto savininkas yra įrengęs butą labai brangiomis, geromis medžiagomis. Tada jis galėtų kartu su namų turto draudimu papildomai apdrausti į remontą investuotas lėšas.
B. Pluščauskienė teigia, kad bendrijoms labiausiai apsimokėtų drausti visą turtą kompleksiškai, tai yra, draudžiant visą pastatą ir butus kartu, o ne perkant pavienes sutartis butams. Taip draudimas galėtų atpigti iki 25 proc.