Požiūrį ir pasaulėjautą rodo susikurta individuali aplinka: tai, kuo gyvename, ką mums labiausiai rūpi matyti nuosavo namo kieme. Vieni kiemai skęsta žieduose, kitų savininkai mano, kad jei žydi bulvės, rožių nereikia. Šiandien sodininkų bendrijoje „Šermukšnėlė” – vos vienas kitas nedirbamas sklypas. Daugeliui sodas tapo antraisiais namais. Ponios Ramunės sklypas – kraštinis, prie pat miško, tad norintys įsitikinti, kad ir pačioje nedėkingiausioje vietoje galima sukurti rojaus kampelį, nesunkiai jį randa.
„Pirmaisiais metais buvo baisu. Pavasarį nuo šlaito žliaugė vanduo. Atvažiavusi į savo sklypą radau pelkę, – prisimena moteris. – Pirmiausia puolėme kasti vandenį surenkantį šulinį. Tinkamiausia vieta jam buvo netoli kaimynų sklypo ribos, beveik ant linijos. Šulinio gylis nesiekia nė penkių metrų, bet savo funkciją jis atlieka puikiai”.
Kiekvieną pavasarį moteris po kelis kartus iš šulinio išpumpuoja vandenį į greta esantį mišką. Tačiau tik tada, kai užklumpa sausros, jos sklypas šiek tiek pradžiūva.
Joana Giedraitytė