Savo atstovus savivaldybėse turi tik kas trečias Lietuvos gyventojas, o didžiuosiuose miestuose į mero kėdes atsisėdo politikai, turintys mažiau nei kas dešimto miestiečio paramą. Be to, beveik dešimtadalis balsavusių piliečių liko it musę kandę – partijos, už kurias jie atidavė savo balsus, nepateko į savivaldybių tarybas ir neatstovaus jų interesams.
Pasak dienraščio „Kauno diena”, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš 2 694 909 balso teisę turinčių Lietuvos gyventojų vasarį vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo tik 1 112 981. Tai yra tik 41,3 proc. rinkėjų. Kitaip tariant, šeši iš dešimties piliečių patys atsisakė savo teisių ir likusiems keturiems leido suformuoti tokią savivaldą, kokios pastarieji norėjo.
Tuo tarpu net 52 apygardose atsirado daugiau ar mažiau rinkėjų, kurių remtos partijos ar koalicijos nepateko į tarybą, kadangi nesulaukė pakankamo balsų skaičiaus ir neperžengė nustatyto 4 arba 6 proc. barjero. Iš viso Lietuvoje tokių pražuvusių balsų yra net 86 869 arba 8,12 proc. nuo visų galiojančių balsų.
Jeigu prie šių balsų pridėtume dar 43 760 rinkėjų, kurių biuleteniai buvo pripažinti negaliojančiais, išeitų, kad net 130 629 arba 11,74 proc. balsavusių piliečių į rinkimų apylinkes atėjo tik į kitus pažiūrėti ir save parodyti.
Taigi, tik 982 352 rinkėjai iš minėtų beveik 2,7 mln. turinčių balso teisę Lietuvos gyventojų išdalijo mandatus rinkimuose dalyvavusiems politikams. Dėl to galima teigti, kad savivaldybių tarybų nariai tiesiogiai atstovauja tik 36,45 proc. rinkėjų. Kitaip tariant, beveik du trečdaliai šalies gyventojų neturi savo atstovų savivaldoje.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybą suformavo tik 36,49 proc. į rinkimus atėjusių suaugusių miestiečių, Kauno – 29,56 proc, Klaipėdos – 26,73 proc, Šiaulių -30,33 proc, o Panevėžio – 33,38 proc.