Pirmoji Paulo Abrahamo operetės „Balius Savojoje” premjera Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre jau rytoj balandžio 21 d. Šiandien naująjį spektaklį skaitytojams pristatome jo režisieriaus Ramūno Kaubrio ir kostiumų dailininkės Jolantos Rimkutės lūpomis.
Ar režisieriui premjera yra įvykis, ar galvaskausmių išnykimas?
Įvykis, nes išnyksta galvaskausmiai.
Juokas juokais – kodėl sutikote režisuoti P. Abrahamo operetę „Balius Savojoje”?
Kūrinys patrauklus, galvojant apie trupę ir apie įvairesnį teatro repertuarą. Man tai – pažintis su nauja medžiaga. Norėjau, kad statytume be kviestinių solistų, su savaisiais, klaipėdiečiais.
Pavyko?
Pavyko. Ilgokai diskutavome dėl pagrindinio – Madlenos – vaidmens atlikėjos. Nusprendėme, kad reikia suteikti šansą Rasai Ulteravičiūtei – jaunai perspektyviai solistei, o taip pat Loretai Ramelienei, kuri darbšti ir pareiginga. Taip parodysime ir naujus teatro solistų veidus.
Pagrindiniame Madlenos vyro – Aristido de Foblos – vaidmenyje pamatysime Mindaugą Rojų. Buvo tariamasi dėl šio vaidmens atlikimo ir su solistu Mindaugu Gyliu, kuris neieško žodžio kišenėje ir juokauja, kad scenoje „kelias kartas jaunų mergelių nugyveno”. Deja, premjeros metu jis gastroliuos Amerikoje.
Džiaugiuosi visais teatro solistais – Rita Petrauskaite, Virginijumi Pupšiu, Stasiu Rezgevičiumi, Svetlana Konstantinova, Šarūnu Juškevičiumi, – visais choro dainininkais, baleto šokėjais.
Vienas iš galvaskausmių, ko gero, yra operetės siužetas?
Iš tiesų, medžiaga režisieriui nėra dėkinga – nėra junginių tarp scenų. Sukau galvą su scenografu Artūru Šimoniu, kaip scenas sujungti vizualiai.
Operetė bus šiuolaikiška?
Kuo žmonės, gyvenę praeito amžiaus 3 dešimtmetyje, skyrėsi? Ar kitą šampaną gėrė? Jausmai, siekiai visais laikais tie patys. Šiuolaikinis sprendimas turėtų būti konceptualus, kardinaliai keičiantis siužetą. Nepasielgiau žiauriai su kūriniu, nors kai ką pertvarkiau pagal šiandieninę logiką.
Jolanta jūs padedate kurti personažų išvaizdą…
…ir atsakau už aktoriaus gerą savijautą – iš aprangos matosi herojaus įpročiai ir daugybė kitų dalykų. Labai svarbu padėti režisieriui išreikšti save.
Kokie buvo „Baliaus Savojoje” kostiumų kūrimo atspirties taškai?
Trečias dešimtmetis yra labai elegantiškas ir įdomus – Amerikoje, Europoje tai yra novatoriškas laikmetis. Spektaklyje bus trys veiksmai – vakaras, diena ir rytas. Vakare vyks balius, kuriame vyraus jūros tema. Naudoju medžiagines faktūras, kurios kičinės – auksas, sidabras, bet scenoje, jas apšvietus, sukuriamas saulėtos dienos įspūdis. Dieną – švelnios, matinės spalvos.
Ar dainininkai – kaprizinga publika?
Sunku galvoti apie kostiumus, nepamačius dainininko ar aktoriaus, nežinai figūros, negali nuspręsti, koks siluetas tinka geriausiai.
Tada tariuosi su siuvyklos meistrais. Labai sunkus metas, kol susipažįsti su aktoriais – daug energijos netenki, kol įrodai, kad esi ne tik kūrėjas, bet ir draugas. Yra tokių artistų, kurie visada žino, kas jiems tinka, o kas ne. Klaipėdoje tokių nesutikau.