Per vieną kruviniausių išpuolių Jungtinių Valstijų istorijoje ginkluotam užpuolikui nušovus 32 žmones, užsienio šalių politikai ir žiniasklaida antradienį užsipuolė Amerikoje klestinčią „ginklų kultūrą”.
Pasak Australijos ministro pirmininko Johno Howardo (Džono Hovardo), kelią JAV ginklų kultūros atsiradimui jo šalyje užkirto griežti įstatymai, priimti po 1996 metais Tasmanijoje vykusio masinio šaudymo.
Po jo australai priėmė įstatymus, draudžiančius turėti kone visų rūšių pusiau automatinių ginklų.
„Mes priėmėme nacionalinį sprendimą, kad ginklų kultūra, kuri yra tokia negatyvi Jungtinėse Valstijose, niekada netaptų negatyvi mūsų šalyje”, – reikšdamas užuojautą Virdžinijos politechnikos institute bei universitete „Virginia Tech” žuvusių aukų šeimoms kalbėjo J.Howardas.
Per pirmadienio rytą surengtas žudynes, kurios veikiausiai buvo apgalvotos iš anksto, užpuolikas ėmė šaudyti į studentus ir mokyklos darbuotojus, o paskui auditorijoje nusišovė pats.
Kaip naujienų televizijai CNN sakė „Virginia Tech” prezidentas Charlesas Stegeris (Čarlzas Stedžeris), šaudęs asmuo buvo azijietis, studijavęs minėtame universitete ir gyvenęs jo bendrabutyje. Vėliau pranešta, jog tai anglų literatūros studentas, atvykęs iš Pietų Korėjos, Cho Seung-Hui (Čo Seunghujis).
Užuojautą žuvusiųjų artimiesiems taip pat pareiškė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas (Tonis Bleras) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, o dėl branduolinės programos su Jungtinėmis Valstijomis besipykstantis Iranas pasmerkė žudynes.
„Iranas smerkia Virdžinijos universiteto studentų žudynes ir reiškia užuojautą aukų šeimoms bei Amerikos tautai”, – naujienų agentūrai „Reuters” faksu atsiųstame pranešime rašo šalies užsienio reikalų ministerijos atstovas Mohammadas Ali Hosseini (Mohamedas Alis Hoseinis).
„AMERIKIETIŠKAS KAIP OBUOLIŲ PYRAGAS”
Pasak Europos laikraščių, žinant JAV Konstitucijoje įtvirtintą teisę nešiotis ginklus, tragedija buvo tiesiog neišvengiama. Italijos kairiųjų pažiūrų laikraštis „Il Manifesto” teigia, kad šaudymas buvo „toks amerikietiškas kaip obuolių pyragas”.
Kasmet Jungtinėse Valstijose nuo šautinių žaizdų miršta per 30 tūkst. žmonių, o privatūs asmenys turi daugiau ginklų nei bet kurios kitos šalies piliečiai. Tačiau pastangas sugriežtinti kontrolę didžia dalimi perniek pavertė įtakingų ginklų lobistų veikla ir parama įsigyjantiesiems ginklą.
„Būtų bergždžia tikėtis, kad net toks destruktyvus nusikaltimas kaip šis atšaldys amerikiečių aistrą ginklams”, – rašoma laikraščio „The Independent” komentaruose.
Laikraščio „The Times” apžvalgininkas Gerardas Bakeris (Džerardas Beikeris) baiminasi, kad blogiausia – dar tik ateityje: „Tiesa ta, kad tik optimistas galėtų įsivaizduoti, jog „Virginia Tech” atvejis labai ilgai bus paskutinis”.
Prancūzijos laikraštis „Le Monde” atkreipia dėmesį, kad tokie nutikimai „amerikietiškąją svajonę” darko dažnai.
„Skerdynės verčia Amerikos visuomenę dar sykį įvertinti save, smurtą, dalies visuomenės potraukį ginklams, jaunimo problemas, pasmerktas dvigubai – pertekliaus ir konkurencijos – tironijai”, – rašo laikraštis.
Kitų šalių, kur civiliams turėti ginklą taip pat įprasta, aktyvistai baiminasi panašių skerdynių. Nandy Pacheco (Nandis Pačekas), vadovaujantis Filipinų lobistinei organizacijai „Visuomenė be ginklų”, tvirtina nerimaujantis, jog tokia istorija gali nutikti ir čia.
„(Filipinuose) nė diena nepraeina be incidento, susijusio su ginklais. Tai girdime per radiją, matome per televiziją ir skaitome laikraščiuose”, – sakė jis.
Filipinuose turėti ginklą įprasta: pradedant namų šeimininkėmis, nerimaujančiomis dėl įsilaužėlių, ir baigiant politikais, bijančiais pasikėsinimo. Policijos vertinimu, šalyje yra apie 1,1 mln. vienetų ginklų, apytikriai trečdalis jų – įsigyti ir laikomi neteisėtai.
Incidentai, kai gaidukai nuspaudžiami dėl bet kokio menkniekio, jau nieko nestebina. Antai prieš kelerius metus dėl prastai sudainuotos Frenko Sinatros dainos „My Way” karaokės bare pasipylę šūviai nusinešė kelių žmonių gyvybes.