Prievartinė sovietinė auklėjimo sistema giliai pakeitė Lietuvos žmonių psichologiją, tarpusavio bendravimą, doros supratimą
Vertinant gana neramų ir socialiai neharmoningą gyvenimą, kai didėja gyventojų turtinė diferenciacija, politinis skaldymasis, politikų tarpusavio nesusikalbėjimas, kai nuolat nerimsta skandalai, iškyla aštrus klausimas – kas ir kokie veiksniai visa tai skatina ar kursto? Ar yra kokių nors būdų tam stabdyti?
Nuolatinis bangavimas
Nuo Atgimimo pradžios entuziastingai išrenkame ar skiriame valdžias, tačiau greitai jomis nusiviliame ir keičiame į naujus „vaizdelius”. Daugeliui nerūpi esmė ir turinys. Tai ypač pasakytina apie partijas. Tikime naujais „gelbėtojais”, nors pastarieji gelbsti tik save.
Šis politinis bangavimas neleistinai sunaudojo valstybės stiprėjimui skirtą laiką, o socialinės buities nepagerino, tik nuplukdė žymius tautos vyrus, atstūmė daugelį Lietuvos Sąjūdžio veikėjų ir Nepriklausomybės Akto atkūrėjų. Galiausiai mes jau nebetikim renkamaisiais, pačiais savimi ir savo valstybe. Tauta ir valstybė puolusios į depresiją.
Pokomunistinis sindromas
Kai kurie politikai vykstančius mūsų valstybėje ir visuomenėje negatyvius reiškinius bando primityviai aiškinti kaip kaimyninių valstybių destruktyvios veiklos padarinį. Taip savo nesėkmingo buvimo valdžioje kaltę perkelia, tarkim, Rusijai ar dar kam. Tačiau pats gyvenimas ir stebėjimai rodo, jog pagrindinė problema yra pačiuose mumyse, sergančioje mūsų pokomunistinėje visuomenėje.
Iš ilgametės ateistinės sistemos paveldėjome iškreiptą gėrio ir blogio supratimą. Prievartinė sovietinė auklėjimo sistema giliai pakeitė žmonių psichologiją, tarpusavio bendravimą, doros supratimą. Juk vaikui įskiepyti neigiami sąlyginiai refleksai išlieka pasąmonėje ir vėliau nulemia jo tolesnę elgseną. Išdava – paveldėjome pokomunistinę visuomenę, kai „…aplinkui, kur akys užmato – nuo prasigėrusio kaimiečio lūšnos iki Seimo ir Vyriausybės rūmų driekiasi moralinė pelkė”(Iš Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus kalbos Vilties ir Gedulo dieną, 2005.) Pripažinkime, kad mūsų visuomenėje apgaulė pavadinama gudrumu, susimokėlių būrys – draugais, o nedoru keliu praturtėjusieji neretai renkami į valdžią ir net vadinami „gelbėtojais”. Taip susidaro „savų vaikinų” sankloda. Jie įmanomais ir neįmanomais būdais stengiasi įgyvendinti savo tikslus. Jų credo – tikslas pateisina priemones.
Padorumo kartelę įveikia ne visi
Ar gali išlikti politika morali tokių nuostatų fone? Klausimas gana aktualus ir svarstytinas. Išskirčiau šias dabartinės politikos tendencijas ir kryptis: pragmatinę, populistinę-oligarchinę ir vertybių.
Pragmatikų, iškilusių politikoje ir versle, yra dauguma. Jų ideologiją rašytine forma atvirai išreiškė Vilniaus meras. Pagal jį, realioje veikloje iškelti moralę, suteikti jai prioritetą nėra praktiška ir išmintinga. Moralė esanti deklaratyvi sąvoka. Kalbos apie moralę naikina „praktinę išmintį”, trukdo atlikti „gerus” darbus. Todėl aktyviems veikėjams nereikia per aukštai kelti moralės kartelės. Nuostabiausia, kad nemoralios veiklos koncepciją liberalcentristų vadovas bando primesti visai partijai. Spręskite patys, ar tai perspektyvu ir kuo tai baigsis.
Populistams-oligarchams priskirtini mūsų valdžioje įsitvirtinę turtuoliai. Oligarchija – verslo, pinigų jungtis su politika. Politika čia tampa preke, komercine veikla. Populistus-oligarchus išrinko netekę vilties tuščiais pažadais maitinami žmonės. Oligarchų darbinės veiklos pradžia buvo spekuliacijos Rusijos turtu, po to Lietuvos privatizuojamu ir kitu turtu, o šiuo metu – ES investicijų pritraukimu savo ar „savų vaikinų” verslui skatinti, prisidengiant valstybės vardu. Apie padorumą, moralumą čia nekalbama. Akivaizdus pavyzdys yra ūkio eksministro veikla, kurią atskleidė tarnybinės etikos ir Seimo komisijos. Jų yra ir daugiau.
Lietuvos politinės ateities perspektyva – morali politika. Tai pagrindinis normalios demokratinės valstybės siekinys. Jis neišvengiamai baigiasi sankcijomis tiems, kurie nesilaiko įstatymų ir nepripažįsta moralumo taisyklių.
Seime sudaryta darbo grupė politikų elgsenos kodeksui parengti. Rugsėjo mėnesį Seime numatomi visuomenės klausymai politikos ir moralės temomis.
Prezidento žodis
Šiandien gyventojų požiūris apklausose apie šalies vadovą yra vienareikšmis – jo populiarumas didėja, jis išlieka didžiausiu autoritetu visuomenės akyse. Iš tiesų Prezidentas atvirai ir be užuolankų apibendrina mūsų gyvenimo negeroves – turime politinės kultūros, partijų krizę, nes gyvename tuščiomis ambicijomis, siaurais egoistiniais interesais, bet ne valstybingumo, tarnavimo tautai bei moralios politikos idėjomis. Seimas paskendęs smulkmenose, bet ne valstybės strategijos, pavyzdžiui, skurdo mažinimo darbe vyksta nesusikalbėjimai tarp Seimo ir Vyriausybės. Šalies vadovas mato netvarką teisėsaugos, prokuratūros darbe, yra nepatenkintas teismų uždarumu ir jų neefektyvumu.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas Prezidentą informavo, kad šalyje pažeidžiamos privataus gyvenimo, paslapties išsaugojimo ir kitos teisės. Teismai nagrinėja šimtus bylų dėl piktnaudžiavimo įstatymais tačiau tik nedaugelyje jų randama nusikaltimo sudėtis. Šalies vadovo iniciatyva sudaryta darbo grupė teismų kodeksui parengti.
Scenarijus gali pasikartoti
Pažeidusiems moralios politikos principus V.Uspaskichui ir A. Zuokui Prezidentas patarė atsistatydinti. Tačiau su šalies vadovo nuomone iki šiol nesiskaito Vilniaus meras ir neatsistatydina, nes jį palaiko premjeras. Ūkio ministras atsistatydino, tačiau baugina paskleisiąs kažkokią slaptą informaciją, elgiasi arogantiškai. Žemės ūkio ministrė užmiršo, kad Prezidentas vadovauja užsienio politikai. Premjeras neįsiklauso į Prezidento nuomonę, kad Seimas ir Vyriausybė bendradarbiauja nekonstruktyviai.
Akivaizdu, kad aukštiesiems šalies pareigūnams nepriimtinas Prezidento principingumas. Peršasi prielaida, kad pradedamas atviras ar tylus šalies vadovo boikotas. Įsigalinčias oligarchines struktūras labiau tenkina A.Brazausko valdžia; ji vis dažniau pasirenkama valdančiosios koalicijos stabilumo garantu. Skandalai pamažu tolsta, žiniasklaidos dėmesys kreipiamas į vienišo Prezidento kovas ir šalies vadovo komandos kritiką. Gal ženklas sudaryti bendrą tandemą su nepatenkintaisiais ir panaudoti neseną R.Pakso, kai kurių Seimo narių nušalinimo ar naujų priešų paieškos scenarijų?
Arimantas Dumčius,
Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narys