„Kieno purvinos rankos?”

Tokį klausimą iškėlė dienraštis „Respublika”, už nusikaltimo išaiškinimą žadantis net piniginę premiją.

Kol atostogaujanti valdžia tik tingiai piktinasi, o diplomatinės ministerijos klerkai vizgina uodegas ir deklaruoja, esą po anuo medžiu dvokianti krūvelė – ne jų darbas, žurnalistai bando išsiaiškinti, kas pažeidė Konstituciją: išnaršė ir iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomai nacionalinei televizijai perdavė siuntinį, skirtą ne jai, o žemės ūkio ministrei Kazimirai Prunskienei.

Iš pradžių užvirusi diskusija, ar K. Prunskienei adresuotas siuntinys su regalijomis iš Rusijos atėjo diplomatiniu paštu, ar ne, buvo beprasmė nuo pat pradžių. Kaip ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiaiškinimai, kada, kaip ir kur atkeliavo tas nelemtas siuntinys.

Ši istorija yra šiurpi savo paprastumu: įsivaizduokite, sėdite darbo vietoje, šalia pasidedate rankinę, o priėjęs nepažįstamas žmogus ima knaisiotis jūsų asmeniniuose daiktuose, nes rankinė „buvo neuždaryta”!

Panašiai aiškinasi ir URM – esą jokio privatumo pažeidimo nebuvo, nes K. Prunskienės siuntinys buvęs įdėtas į neuždarytą dėžutę… Jį kažkas apžiūrėjo, nufilmavo ir parodė per Lietuvos televiziją. Ir dėl to esą kalta ne URM, ne LRT, o pati ministrė – kitąkart žinos, kaip po kaliningradus važinėtis ir nepaisyti prezidento nepasitenkinimo tokiomis kelionėmis…

Po tokių akibrokštų belieka įsikalti sau į galvą: Lietuvoje žmogaus privatumas – ne vertybė, o lietuviška demokratija niekuo nesiskiria nuo anarchijos.

Deja, ši istorija byloja ir dar kai ką. Argi ne keista, kad tendencingumo, manipuliavimo visuomenės nuomone, tyčiojimosi iš žmonių ir svarbiausių šalies įstatymų nesilaikymo skraiste iš visų pusių apsigaubęs mūsų – mokesčių mokėtojų – pinigais išlaikomas nacionalinis transliuotojas?

Kita vertus, būtų naivu tikėtis, kad tam tikrų politinių grupių interesams atstovaujanti žiniasklaidos priemonė bent vieną neva sensacingą žingsnį žengtų savarankiškai.

Toks kišeninis nacionalinis transliuotojas – tik vienas pirštas ant tų purvinų rankų, kurios naršė po svetimą siuntinį – nesvarbu, kam jis priklausė, svarbu, kad jis nepriklausė tiems, kurie po jį knaisiojosi ir dar parodė savo negarbingą ir antikonstitucinį veiksmą per televiziją.

Tai, ką apie šią istoriją kalba paties visuomeninio transliuotojo atstovai, panašu arba į visišką situacijos nesuvokimą, arbą į tyčiojimąsi: „Norėčiau, kad K. Prunskienė nurodytų bent vieną teisės aktą arba Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatą, kuri buvo pažeista”, – kalbėjo LRT vadovas Kęstutis Petrauskis.

Prašom – tuos dalykus nurodė net keli šios srities žinovai.

„Marazmas!” – sako Žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis, pasmerkęs Lietuvos televizijos žurnalistus, paviešinusius ministrei skirto siuntinio turinį.

„Negalima pažeidinėti žmogaus teisių vien dėl to, kad mums tai įdomu. Man kyla klausimas, kuo kolegos vadovavosi ir koks čia buvo viešas interesas skelbti privačią korespondenciją”, – sako Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, taip pat neslėpęs pasipiktinimo nacionaliniu transliuotoju.

Galutinį tašką deda teisingumo ministras, pareiškęs, jog dėl K. Prunskienei skirto siuntinio paviešinimo turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Natalija Mogučaja

„Vakarų ekspresas”