Karjera

Verslininkai mano, kad tik didelį pelną gaunančios įmonės pajėgios kovoti dėl darbuotojų. Specialistai tikina, kad žmogiškas vadovų bendravimas su pavaldiniais svarbiau už pora šimtų litų didesnį atlyginimą.

Darbuotojus ir jų darbovietes Lietuvoje siejantis ryšys silpnėja. Tai rodo viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS Gallup” atliktas tyrimas.

Mažėjantį darbuotojų lojalumą bei vis didesnę jų kaitą organizacijose darbdaviai vadina rimta problema, ypač smulkiajam ir vidutiniam verslui. „Tai labai didelė problema. Nebėra jokių svertų darbuotojus sudominti darbu, išskyrus atlyginimus. Lietuvos verslininkai tikrai negali pakelti uždarbio iki airiško ar vokiško, bet priversti mokėti atlyginimus ne pagal darbo našumą ar sukurtą produktą”, – sakė Kauno smulkių ir vidutinių įmonių asociacijos vadovas Arturas Mackevičius. Pasak jo, dėl galimybių kelti algas kovą dėl darbuotojų laimi didelės įmonės.

Tačiau „TNS Gallup” Žmogiškųjų išteklių tyrimų departamento vadovė Alma Tamošaitytė teigė, kad atliktas tyrimas parodė, jog ne vien pinigai lemia žmonių prisirišimą prie darbovietės. „Taip užsižaidėme atlyginimų ir nuolaidų klausimu, kad žmogiški dalykai liko nuošalyje”, – sakė Tamošaitytė.

Neištikimiausi prekybos įmonėms

Šiais metais atlikus darbuotojų prisirišimo tyrimą nustatyta, kad pagal šį rodiklį Lietuva gerokai atsilieka nuo pasaulinių tendencijų, o šis atsilikimas per pastaruosius dvejus metus padidėjo 4 balais. Šiųmetis darbuotojų prisirišimo indeksas Lietuvoje yra lygus 44 balams, pagal šį aspektą šalies organizacijos patenka tarp trečdalio mažiausią prisirišimo indeksą pasaulyje turinčių darbdavių, kurių indeksas yra mažesnis už 53 balus.

Anot Tamošaitytės, mažėjantis darbuotojų prisirišimas susijęs su didėjančia darbuotojų kaita šalies organizacijose. Per „TNS Gallup” atliktą tyrimą nustatyta, kad per pastaruosius 12 mėnesių darbovietę pakeitė 17 proc. nuolatinį darbą turinčių šalies gyventojų, o 2004 metais šis skaičius siekė 12 procentų. Be to, tik trečdalis darbą pakeitė dėl karjeros galimybių, o kiti perėję į naują darbovietę pareigų nepakeitė.

„Natūralu, kad žmonės ieško kuo geresnės vietos, bet darbo kodeksas šiuo atveju darbdaviui nepalankus. Darbuotojas bet kada gali paduoti pareiškimą ir išeiti, o darbdavys turi atlikti daug procedūrų: įspėti prieš du mėnesius, mokėti išeitines pašalpas. Manome, kad atsakomybė čia turi būti vienoda”, – sakė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Tyrimas taip pat parodė, kad kai kuriuose sektoriuose, priešingai nei bendros tendencijos, prisirišimo indeksas didėja. Didžiausiu prisirišimo indeksu Lietuvoje pasižymi telekomunikacijų ir informacinių technologijų sektoriaus bendrovės (69 balai) bei finansų institucijos (53 balai). Mažiausias darbuotojų prisirišimas vyrauja gamybos sektoriuje (37 balai) bei mažmeninėse ir didmeninėse prekybos įmonėse (33 balai).

Svarbu ne vien pinigai

„TNS Gallup” tyrimas parodė, kad stipresnį Lietuvos darbuotojų lojalumą savo bendrovėms lemia gerai atlikto darbo vertinimas, puikūs santykiai su vadovu ir tai, kad darbuotojai jaučiasi vertinami. Didžiausią neigiamą įtaką darbuotojų prisirišimui prie darbovietės šiuo metu turi tai, kad dažnai darbuotojai jaučiasi negaunantys jiems priklausančio atlygio už atliekamą darbą, ribotos karjeros galimybės bei pačių darbuotojų prastai vertinama įmonė. „Yra finansiškų pajėgių įmonių, galinčių mokėti dideles algas, užtikrinti vadinamuosius socialinius paketus, organizuoti darbuotojų laisvalaikį ir pramogas. Natūralu, kad žmonės ieško, kur jais rūpinasi, kur geras

psichologinis mikroklimatas. Daugelis mažų šalies įmonių negali sau šito leisti”, – kalbėjo Arlauskas.

„Kiek matau iš praktikos, ne organizacijos dydis lemia darbuotojų lojalumą. Kaip tik mažų įmonių vadovams daug lengviau bendrauti su pavaldiniais. Kai didelėse įmonėse darome tyrimus, darbuotojai skundžiasi vadinami ištekliais ir pasigenda grynai žmogiško vertinimo”, – sakė Tamošaitytė. Ji teigė, kad darbuotojai dažnai neįvertina įmonių investicijų į juos, nes nesuvokia to kaip vertybės. Todėl toli gražu ne visuomet personalo vadybos naujovės pagerina situaciją įmonėje.

„Ir net keliais šimtais litų didesnis atlyginimas pasaulio nepakeis. Pamirštami žmogiški dalykai, kurie darbuotojams ne mažiau svarbūs nei pinigai. Čia net ne atlyginimo klausimas, o bendruomenės klausimas, todėl ir didelės, ir mažos įmonės turi panašias galimybes konkuruoti dėl darbuotojų”, – tvirtino Tamošaitytė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.