Lietuviai gamina namukus angliškoms boružėms

Kelmėje įsikūrusios įmonės gaminami namukai varlėms ar boružėms lietuvių dėmesio nesulaukia, o štai į Vakarų Europą nuolatinių užsakovų prašymu jau dešimtmetį išvežami tūkstančiai tokių būstų

Lietuvoje konkurentų neturinti įmonė „Kamenėja” Kelmėje gamina dažnam lietuviui egzotiškus gaminius: namelius varlėms, šikšnosparniams ar net vabzdžiams, o kur dar įprasti inkilai ar triušidės.

„Per tiek metų, kai užsiimame gamyba, savo produkciją įsimylėjau. O kai myli savo darbą, sekasi”, – sakė „Kamenėjos” pardavimo ir rinkodaros direktorė Jūratė Kučinskaitė.

Nėra paklausos

Lietuvoje „Kamenėjos” produkcija neturi ne tik konkurentų, bet ir paklausos, todėl beveik visi gaminiai išvežami į Vakarų Europą.

„Lietuvos prekybos centrai paprašo 30-40 vienetų vienos rūšies gaminio, tuo metu užsieniečiai pageidauja tūkstančių”, – kalba Kučinskaitė.

Anot pašnekovės, būtent dėl mažos šalies rinkos gamyba siejama tik su užsieniu. Per metus apie 100 tūkst. vienetų gaminių paruošianti „Kamenėja” taikosi į Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Danijos rinką. Kaip teigė Kučinskaitė, daugiausia produkcijos iškeliauja į Didžiąją Britaniją. Čia itin paklausūs nameliai varlėms, vabzdžiams, šikšnosparniams. Danijoje ir Vokietijoje pirkėjus domina „Kamenėjos” pagaminti triušių narvai, šėryklos.

„Tai, kad Lietuvoje neparduodame savo produkcijos, dar nereiškia, kad jos neįkandama kaina. Pavyzdžiui, inkilas kainuoja 15 litų, triušių narvas – 45 litus, boružės namelis – 7-8 litus. Tiesiog Vakarų Europoje žmonės gamtai skiria visai kitokį dėmesį”, – kalba „Kamenėjos” pardavimo ir rinkodaros direktorė.

„Kamenėja” nemėgina užkariauti ir Rytų rinkos – dėl mentaliteto, panašaus į lietuvių. „Ten žmonės gal ir pinigingi, tačiau jų požiūris į gamtą panašus į lietuvių. Vargu ar mūsų produkcija būtų paklausi”, – abejoja Kučinskaitė.

Užsakovus traukia pigumu

Kaip teigia Kučinskaitė, visus gaminius „Kamenėja” gamina tik pagal užsakymą: su nuolatiniais užsakovais metams sudaromos sutartys. Tačiau pašnekovė tikina, kad nuolatiniai užsakovai neleidžia sėdėti sudėjus rankų. „Dėl užsakovų niekada negali būti ramus, todėl ieškome naujų, važinėjame į tarptautines parodas. Čia užsieniečius Lietuvos gamintojai gali patraukti pigesne darbo jėga bei mažiau kainuojančia žaliava”, – kalba pašnekovė.

Ji sako, kad pradėjusi bendradarbiauti su užsienio užsakovais kai kuriuos jų įmonė prarado. Tačiau, Kučinskaitės žodžiais, su tuo susidūrė daugelis įmonių, kurioms teko mokytis dirbti su Vakarų Europa.

Iš pradžių – inkilų partija

Prisimindama verslo pradžią Kučinskaitė sako, kad namų gyvūnams gamybą įsuko „kažkoks užsienietis”. Pašnekovės teigimu, prieš dešimtmetį jis atvežė inkilą ir pasakęs kainą, kiek siūlo už tokį gaminį, pasiūlė bendradarbiauti. „Apskaičiavome, kad tokio verslo verta imtis, tad gavę užsakymą jį atlikome. Iki to laiko kalėme paletinę medieną ir iš jos gaminome jokio grožio neturinčius dalykus”, – sako Kučinskaitė.

Pasak jos, investicijos verslo pradžioje nebuvo didelės, mat tuo metu norint pradėti verslą nereikėjo skirti didelių sumų. Dabar, atsižvelgdama į užsakovų poreikius ir madą, „Kamenėja” įsigyja ir vienokias ar kitokias stakles.

Ateityje atidaryti savo parduotuvės Lietuvoje „Kamenėja” neketina. Kaip sako jos pardavimo ir rinkodaros direktorė, pagrindinis įmonės produkcijos pirkėjas gyvena Vilniuje. O norint sostinėje įkurti parduotuvę reikėtų smarkiai paišlaidauti.