Virš Pociaus galvos – antras Damoklo kardas

Seime subrandinta idėja iš naujo pakartoti visą Valstybės saugumo departamento vadovo Arvydo Pociaus atleidimo procedūrą. Tačiau neatmetama galimybė, kad prieštaringai vertinamas pareigūnas ir šįkart išlips iš balos sausas.

Seimas, praėjus beveik mėnesiui po neįgyvendintų planų iš pareigų atleisti Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Arvydą Pocių, šiandien dar kartą ketina grįžti prie to klausimo. Parlamentarams bus siūloma balsuoti dėl rezoliucijos, numatančios VSD vadovo atleidimo procedūrą pakartoti iš pradžių. Pasak Seimo pirmininko Viktoro Muntiano, šis balsavimas geriausiai parodys, ar yra politinės valios atleisti Pocių.

Parengti rezoliucijos projektą Seimo valdyba įpareigojo du parlamento vicepirmininkus – konservatorių Andrių Kubilių ir Gintarą Steponavičių, priklausantį Liberalų sąjūdžiui. Vakar po pietų tekstas jau buvo baigtas. Pirmas jį pasirašė Seimo pirmininkas.

Parengė projektą

Nors Seimo Etikos ir procedūrų komisija praėjusią savaitę konstatavo, jog Pociaus atleidimo iš VSD vadovo posto procedūra visiškai baigta, parlamentarai vienos nuomonės šiuo klausimu neturi. Kad būtų išvengta skirtingų procedūrinių interpretacijų, visus atleidimo veiksmus siūloma pakartoti nuo pradžių.

Rezoliucijos projekto autoriai primena, jog Seimas yra pritaręs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto tyrimo išvadoms, kuriose abejojama Pociaus gebėjimu vadovauti VSD. Projekte taip pat teigiama, kad iš Seimo tribūnos šio pareigūno išsakyti teiginiai nebuvo patvirtinti. Kartu pabrėžiama, jog suvokiant atsakomybę dėl VSD susidariusios padėties būtina neatidėlioti sprendimo.

„Tokio dokumento reikia tam, kad Seimas užbaigtų procesą, kurį pradėjo suteikdamas Pociui galimybę pasakyti savo garsiąją kalbą. Vėliau parlamentas padarė pauzę ir laukė kokio nors VSD vadovo pagrindimo. Atrodo, atėjo laikas įvertinti Pociaus pasakytus žodžius”, – vakar kalbėjo Kubilius.

Pasielgė savaip

Seimo keturių valdančiųjų frakcijų seniūnai pasiūlė prezidentui Adamkui pakartotinai teikti dekretus dėl VSD vadovo Pociaus atstatydinimo ir naujo kandidato į šias pareigas teikimo. Tokiu būdu gali būti užkirstas kelias balsuoti dėl minėtos rezoliucijos.

Konservatorių lyderio teigimu, jei parlamentas apsispręstų, kad reikia grįžti prie VSD direktoriaus nušalinimo, prezidentas Valdas Adamkus galėtų pakartotinai teikti dekretą dėl Pociaus atleidimo. Anksčiau šalies vadovas tikino daugiau jokių dekretų šiuo klausimu neteiksiąs. Vis dėlto prieš Velykas su premjeru Gediminu Kirkilu ir Seimo pirmininku susitikęs Adamkus savo poziciją šiek tiek sušvelnino. Dar atviresnis prezidentas buvo, kai sužinojo balandžio 6-osios Seimo valdybos sprendimą grįžti prie Pociaus atleidimo. Jis neatmetė galimybės teikti ir antrą dekretą. Juolab jei Seimas pripažins, kad atmesdamas pirmąjį padarė klaidą.

Prieš lemtingą balsavimą kalbėdamas iš Seimo tribūnos VSD vadovas pareiškė žinąs, kas padarė kelis rezonansinius nusikaltimus: susprogdino tiltą per Bražuolę ir vieno dienraščio redakcijos pastatą bei nužudė savanorį Jurą Abromavičių. Pocius taip pat apkaltino NSGK pirmininką Algimantą Matulevičių bendradarbiavus su KGB. Vėliau Liustracijos komisija šio fakto nepatvirtino. Seimo valdybai Pocius, kaip buvo žadėjęs, nepateikė dokumentų, galėjusių paliudyti minėtus teiginius, nes tai daryti uždraudė Generalinė prokuratūra.

Nuomonės skiriasi

Vis dėlto ne visi Seimo valdybos nariai pritaria šiandien numatytam svarstyti rezoliucijos projektui. Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas įsitikinęs, jog parlamentas dėl Pociaus atleidimo pasakė viską. „Seimas savo darbą jau padarė. Dabar prezidento eilė žengti žingsnį. Niekas iš jo tokios teisės neatėmė. Kitaip atrodys, kad Seimas vadovauja prezidentui”, – savo motyvus, kodėl nepasirašė projekto, išdėstė Juršėnas.

Panašios pozicijos laikosi ir Seimo pirmininko pavaduotojas liberalcentristas Algis Čaplikas. Jo nuomone, Pociaus atleidimo procedūra buvo baigta prieš mėnesį. „Dabar yra prezidento valia ir prezidento žingsnis”, – sakė Čaplikas.

Jei Seimo frakcijos laikysis panašios pozicijos kaip ir per pirmą balsavimą, akivaizdu, kad rezultatus lems Darbo partijos nariai. Kovo 15-ąją dauguma jų susilaikė. Vakar frakcijos vadovai visiems rūpimo klausimo komentuoti nenorėjo.

Paviešins medžiagą

Seimo valdyba vakar taip pat nusprendė išslaptinti visą parlamentinio VSD veiklos tyrimo, kurį atliko NSGK, medžiagą.

Seimo pirmininkas tikino, jog nedels pradėti būtinų procedūrų. Pasak Muntiano, visuomenė galės sužinoti viską, ką atskleidė NSGK tyrimas. Liks įslaptinti tik tie duomenys, kuriuos skelbti viešai draudžia įstatymas, taip pat informacija, galinti pakenkti VSD veiklai. Tyrimo apimtis – maždaug 1500 puslapių.

Paviešinti tyrimo medžiagą Seimo valdyba buvo nutarusi dar sausio mėnesį, tačiau kovo pabaigoje NSGK „apšoko” ją ir paskelbė maždaug 180 puslapių dokumentų, atskleidžiančių galimus aukštų valstybės pareigūnų ir verslo struktūrų korupcinius ryšius. VSD ir speciali parlamento komisija tokį išviešinimą įvertino kaip neteisėtą.

Seimo pirmininkas teigė, jog medžiagą parengs paviešinti speciali ekspertų komisija. Kada su ja galės susipažinti visuomenė, Muntianas neprognozavo.