Panemunės miesteliuose vis dažniau galima išgirsti žmones kalbant kaunietišku ar vilnietišku akcentu. Vietos gyventojai baiminasi, kad atvykėliai užims teritorijas prie pat Nemuno ir atitvers upę nuo senbuvių.
Netrukus Panemunių regioninis parkas turės detalųjį planą, kuriame bus konkrečiai apibrėžta, kiek bus leidžiama plėsti užstatomas teritorijas prie pat Nemuno įsikūrusiame Kriūkų miestelyje, kituose kaimuose. Mat vietos gyventojai nerimauja, kad ilgainiui jie iš viso liks be Nemuno.
Įsigali atvykėliai
Šakių rajono valdžia teigia matanti miestiečių siekius pasistatyti pastatus kuo arčiau vandens, tačiau užtikrina, kad tai daryti nebus leista.
Pirmiesiems didmiesčių gyventojų antplūdį teko atlaikyti nedidelio Kriūkų miestelio gyventojams. Nemaža jo dalis jau yra tapusi savotiška kauniečių vasaros rezidencija. Pasak kriūkiečių senbuvių, iš pradžių, kai miestiečiai pradėjo pirkti mirusių savininkų sodybas, jokių nesusipratimų nebuvo. Tačiau užpernai, pernai prie daugelio kelių ir keliukų, vedančių Nemuno link, atsirado užtvaros, lentelės, primenančios, kad tai – privati valda.
„Jei taip bus ir toliau, mes iš viso liksime be Nemuno. Gal dar šią vasarą jau negalėsime iki jo nueiti, visur tik tvoros bus. Be to, girdėti kalbų, kad atvykėliai sodybomis nepasitenkina, nori panemunėje ir naujus dvarus ręstis”, – teigė kriūkiečiai.
LŽ kalbintas Kriūkų seniūnas Virginijus Truskauskas patvirtino, jog ne visi gyventojai yra patenkinti, kad iki Nemuno negalima nueiti ar nuvažiuoti įprastais takais ar keliais. „Kol kas labai didelės problemos nėra, dar yra likę neprivatizuotų takų”, – tvirtino jis. Tačiau pasakyti, ar ilgai jų bus, Truskauskas negalėjo. Mat kauniečių invazija į Kriūkus tęsiasi. Kiek šiandien jiems priklauso sodybų, nei seniūnas, nei niekas kitas pasakyti negali – to niekas neskaičiavo. Senieji gyventojai teigia, kad atvykėliai jau užėmę gal net iki ketvirtadalio visų miestelio sodybų. Ypač daug rekonstruotų namų Žemuosiuose Kriūkuose, arčiau Nemuno.
Perka ir žemes
„Miestelyje jaunimo nelikę. Kas išvažiavo į užsienį, kas į didmiesčius. Čia jie parvažiuoja tik parduoti sodybos mirus tėvams. Parduoti visada yra kam. Kai kas net prikabina visur skelbimų apie siekį įsigyti sodybą. Ir perka, kai tik atranda ką”, – kalbėjo seniūnas.
Pasak jo, visi siekia, kad sodyba būtų kaip galima arčiau vandens, pro langus būtų matyti Nemunas. Perka ne tik sodybas, kaip poilsiavietes šeimai, kai kas bando steigti didesnes kaimo sodybas. Tačiau tokių – vienetai.
Seniūno teigimu, turtingi miestiečiai perka ne tik sodybas, bet ir aplink jas esančias žemes. „Gal kurie ir svajoja ten pradėti statybas, tačiau kol kas tokių aš dar nežinau. Nelabai čia ir galima. Be to, kai dažnai atsiranda laisvų sodybų, tai tokią kur kas lengviau nupirkti ir paskui rekonstruoti, nei statyti naują. Tad jų beveik ir nėra.
Statybos bus išimtis
Panemunių regioninio parko, į kurio teritoriją įeina ne tik Kriūkai, bet ir Plokščiai, Gelgaudiškis bei dar keletas smulkesnių pakrantės miestelių ir kaimų, direktorius Viktoras Ganusauskas LŽ teigė pernelyg nesibaiminantis dėl galimo panemunių urbanizavimo.
„Tokios tendencijos gana ryškios dešiniajame Nemuno krante, Jurbarko, Kauno rajonuose. Ten žemes supirko privatūs asmenys ir, kiek žinau, daug kur norėtų įsikurti. Tik ne visur galima. Kitoje Nemuno pusėje, Šakių rajone, žemės panemunėje nebuvo taip masiškai miestiečių ar verslininkų superkamos. Čia daugiau jas įsigijo stiprios žemės ūkio bendrovės ir naudoja kaip žemės ūkio paskirties, o ne stengiasi kurti kokias nors savo reikmėms rekreacines sodybas.”
Ganusausko teigimu, sodybų kūrimosi panemunėje bumas juntamas daugiausia Kriūkuose. Šie yra arti Kauno ir itin vaizdingoje vietovėje. „Gal kas ir norėtų buvusiose pievose, kur iki šiol nebuvo jokių statinių, pasistatyti sodybą, tačiau mes tam nelabai linkę pritarti, – aiškino Ganusauskas.
Šakių rajono savivaldybės mero Juozo Bertašiaus teigimu, nei Panemunių regioninio parko detaliajame plane, nei rengiamame Šakių rajono savivaldybės plane pernelyg urbanizuoti Nemuno pakrančių nenumatoma. „Kas ir kur galės statyti, bus aiškiau, kai planai bus parengti. Kol kas aišku tik tiek, kad statyti pakrantėje bus galima tik prieplaukas”, – teigė meras.
Pasak jo, su panašiomis problemomis susiduria ne tik Kriūkai, bet ir kiti panemunės miesteliai – Plokščiai, Ilguva, Gelgaudiškio miestas. Tačiau į ten miestiečių ekspansija dar nėra tokia intensyvi, nes šie tolėliau nuo Kauno.