Vėl atgimusi riedlenčių epocha

Pirmosios riedlentės dienos šviesą išvydo 1950 metais ir gyvuoja iki šių dienų. Tuo metu jos veikiau priminė paspirtukus su senovinių riedučių ratukais. Šiandien riedlentės daug modernesnės; važinėjant jomis atliekami kvapą gniaužiantys triukai.

Bangų pojūtis?

Riedlentės buvo išrastos tada, kai pašėlę banglenčių mėgėjai tuos pačius pojūčius įsigeidė patirti gatvėse. Būtent ryšys tarp riedlenčių ir banglenčių padėjo rastis riedlenčių stiliams, madai ir, žinoma, kultūrai.

Iki 1959 metų riedlentės buvo taikomos tik saviems pomėgiams: buitiškai pasigaminama lenta, perpjaunamos senų riedučių ašys ir pritvirtinamos prie lentos. Tik 1959 metais pirmosios riedlentės pasirodė prekyboje. 1960 metų pradžioje keletas kompanijų pradėjo gaminti pirmąsias riedlentes, kurios priminė mažas banglentes su ratukais. Riedlentės labai išpopuliarėjo, tad kompanijos pradėjo peštis dėl rinkos. Per mažiau nei pusę metų buvo parduota daugiau kaip 50 mln. riedlenčių. Pirmosios riedlenčių varžybos įvyko 1963 m. Hermosos paplūdimyje Kalifornijoje (JAV).

Draudimas prekiauti

1965 metais saugumo ekspertai paskelbė riedlentes esant nesaugias ir liepė parduotuvėms jų nepardavinėti, o tėvams – nepirkti savo vaikams. Riedlentės išnyko taip pat greitai, kaip ir atsirado. Tai buvo pirmasis riedlenčių nuosmukis. Šis riedlenčių sporto pakilimas ir kritimas yra vadinamas dešimties metų periodu. Žinoma, tai tik pavadinimas, nes šis laiko tarpsnis nebuvo lygiai dešimtmetį.

Kartu su pirmosiomis banglentės formos riedlentėmis paplitę triukai bei stiliai buvo svarbūs besiformuojančiai riedlenčių kultūrai. Žinoma, pirmieji triukai buvo gana paprasti ir primityvūs – kiek leido to meto įranga.

Naujoviški ratukai

1973 m. pagaminti ratukai iš uretano. Šis atradimas padėjo riedlentėms pasiekti didesnį riedėjimo greitį, pakeisti riedlenčių ašių technologiją. To laikotarpio triukai buvo labai panašūs į banglentininkų atliekamus triukus. Septintąjį dešimtmetį pradėta statyti riedlenčių parkus, atsirado pirmosios profesionalios riedlenčių žvaigždės, filmai ir žurnalai apie riedlentes. Šiuo laikotarpiu susikūrė tokie važinėjimo stiliai kaip slalomas, leidimasis nuo kalnų, laisvas stilius, šuoliai į tolį.

Laikui bėgant keitėsi riedlenčių forma. Iš 6 colių (15,24 cm) pločio riedlenčių jos tapo 7 colių (17,78 cm) pločio ir daugiau negu 9 colių (22,86 cm) ilgio. Tai suteikė daugiau stabilumo stovinčiajam ant riedlentės. Baigiantis septintajam dešimtmečiui riedlentės patyrė antrą nuosmukį. Jis kilo randantis vis daugiau draudimų riedlentėms ir palaipsniui mažėjant riedlentininkų.

Riedlentės ir punk stilius

Aštuntąjį dešimtmetį atsiradusios medinės rampos ir pakitęs stilius atgaivino riedlenčių sportą. Riedlentininkai pradėjo patys gaminti rampas. Baigiantis dešimtmečiui domėjimasis rampomis sumažėjo. Riedlentininkai pradėjo daugiau važinėti gatvėmis. 1987 metais riedlenčių sportas kaip kultūra įgavo stilių. Daug įtakos tam turėjo punk kultūra. Daugelis riedlentininkų pradėjo rengtis tamsių tonų drabužiais ir retrostiliaus teniso bateliais. Devintąjį dešimtmetį pradėtos rengti ESPN organizuojamos ekstremalaus sporto žaidynės, o 1997-aisiais į jas buvo įtrauktas riedlenčių sportas. Atsigavus šiai sporto šakai riedlenčių kultūra išsiveržė iš pogrindžio.

Gatvės stilius

Riedlenčių sportas tapo industrija, uždirbanti milijonus. Pasikeitė ir riedlenčių forma. Iš mažų lentučių jos tapo didelėmis, lenktais galais, suklijuotomis iš septynių, kartais ir daugiau sluoksnių, tvirtomis ašimis ir gerai riedančiais ratais. Išpopuliarėjęs gatvės stilius pradėjo nepatikti kitiems žmonėms. Buvo pastatyta daug riedlenčių parkų, tačiau iš žurnalų vis dar nedingo gatvių riedlentininkų vaizdai. Riedlenčių kultūra tapo miesto kultūrinio gyvenimo dalimi. Per visą riedlenčių gyvavimo laikotarpį būta labai daug organizacijų. Dvi pagrindinės, egzistuojančios ir dabar, yra IASC (tarptautinė riedlenčių kompanijų asociacija) ir WCS (tarptautinės riedlenčių varžybos). Pastaroji yra lyderė organizuojant riedlenčių varžybas. WCS turi NSA (nacionalinė riedlenčių asociacija) statusą.

Pelningas sportas

Šiandien profesionalus riedlentininkas per mėnesį gali uždirbti nuo 1000 iki 10 000 dolerių. Šitiek pinigų galima gauti laimėjus varžybas. Be to, riedlentininkai profesionalai gauna pinigų iš kompanijų, kurios pardavinėja įrangą su jų vardu. Taigi per trisdešimt metų pasikeitė riedlenčių sporto sąvoka. Pomėgis važinėtis riedlente daugumai tapo darbu.

Vis dėlto riedlenčių sportas yra daugiau negu verslas, teikiantis malonumo, tad važinėjimasis nėra vien tik naujų triukų mokymasis.

Kas ta riedlentė?

Riedlentę sudaro trys pagrindinės dalys: lenta, ašys ir ratukai. Lenta būna nuo 7,1 iki 8,5 colių (18,3- 21,59 cm) pločio ir dažniausiai maždaug 32 colių (81,28 cm) ilgio. Paprastai lentos būna 7 sluoksnių, nors yra ir 8 ir net 9. Lentą reikia rinktis pagal patogumą. Labiausiai paplitusios 7,5-7,8 colių (19,05-19,81 cm) lentos. Pradedantiesiems patartina išbandyti įvairaus pločio lentas ir rasti tinkamiausią. Siauresnėmis lentomis lengviau atlikti flip triukus, o platesnėmis jaučiama daugiau stabilumo. Abi šios savybės labai svarbios, tad kiekvienam renkantis lentą reikia atrasti aukso vidurį.

Ašys dažniausiai būna 7,5 colio (19,05 cm) pločio, žinoma, pasitaiko ir platesnių bei siauresnių. Pagal aukštį jos skirstomos į žemas, vidutines ir aukštas. Kai ašys žemos, jaučiamasi stabiliau, bet sumažėja šuolis. Riedlente aukštomis ašimis patogiausia važinėti rampomis. Vidutines ašis galima vadinti tarpinėmis.

Šių ratukai būna nuo 49 iki 60 mm skersmens. 60 mm ratukai pritaikyti rampoms, 49 mm – tinkami važinėti gatvėmis. Dažniausiai pasitaiko 53-54 milimetrų ratukai. Su jais patogu važinėti tiek rampomis, tiek gatvėmis. Be to, ratukai skiriami pagal kietumą. Minkšti ratai pranašesni važinėjant rampomis, nes užtikrina stabilumą. Tuo metu kieti ratai skirti daugiau važinėti gatvėse, nes nesukelia „smigimo” pojūčio (pvz., šokant nuo laiptų).

Be viso to, riedlentę sudaro guoliai, varžtukai, pėdutės ir švitrinis popierius. Guoliai skirstomi į klases. Kuo aukštesnė klasė, tuo geriau jie rieda. Labai geri keraminiai guoliai. Varžtukai ir švitrinis popierius neturi ypatingų savybių, tad juos galima rinktis daug nesvarsčius. Pėdučių gali ir nebūti.

Važinėjimo stiliai

Labiausiai pasaulyje paplitęs važinėjimo riedlentėmis stilius vadinamas gatvės stiliumi, kai važinėjama gatvėmis, pasinaudojama miesto erdvėmis. Čiuožinėjama nuo bortų, turėklų. Šokinėjama nuo laiptų arba paprasčiausiai važiuojant gatve atliekami triukai.

Vienas pirmųjų važinėjimo stilių, atsiradęs anksčiau už gatvės stilių – rampos stilius.

Kadaise šis itin populiarus laisvasis stilius pastaruoju metu nepropaguojamas. Didžiausią pasisekimą jis turėjo aštuntajame dešimtmetyje. Važinėjant laisvuoju stiliumi stengiamasi padaryti sudėtingus triukus beveik nevažiuojant. Triukus dažniausiai sudaro daug elementų. Tai, galima sakyti, pats techniškiausias važinėjimo stilius.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Laisvalaikis su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Vėl atgimusi riedlenčių epocha"

  1. domas

    sūLASąąą

Komentuoti: domas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.