Iš Lietuvos išvykusių emigrantų vaikus prižiūri seneliai ir dėdės bei tetos

Be tėvų likusius naujųjų emigrantų vaikus dažniausiai prižiūri seneliai. Neretai juos globoja tetos arba dėdės. Dalis tokių vaikų rūpinasi vieni kitais arba patikimi svetimiems žmonėms.
Tai paaiškėjo iš pirmą kartą surengtos emigrantų vaikų ir pedagogų apklausos, kurią atliko Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga.

Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios”, maždaug vienas procentas emigracijos našlaičių gyvena vieni. Tiek pat nepilnamečių gali tikėtis tik tėvų draugų pagalbos – jų gerovę lemia atsitiktinumai.

Lietuvoje yra 9031 vaikas, kurio bent vienas tėvų uždarbiauja užsienyje. Tačiau šis po apklausos pateiktas skaičius neatspindi realios padėties.

Apklausoje dalyvavo 651 vaikų ugdymo įstaiga. Iš viso šalyje pernai jų buvo 1502.

„Galima manyti, kad emigracijos našlaičių Lietuvoje yra daugiau nei 20 tūkstančių”, – kalbėjo vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.

Apklausos metu 78 vaikai nurodė gyvenantys vieni. Tačiau ir šis skaičius yra didesnis – pažįstamų ar kaimynų priežiūra neretai yra nepakankama, labai dažnai jie globojamą vaiką aplanko tik retsykiais.

Kuo vyresnis vaikas, tuo mažiau dėmesio ir pagalbos jis sulaukia. Tai – viena priežasčių, nulemiančių be tėvų likusių vaikų elgesio pasikeitimus.

Atsakydami į klausimus emigrantų vaikai nurodė, kad likę vieni pradeda vėluoti į pamokas, nejunta atsakomybės dėl mokslo rezultatų, nesistengia paruošti pamokų.

Dar didesnė problema – įžūlus, nedrausmingas elgesys, nuolatiniai konfliktai su bendraamžiais bei pedagogais. Vienatvė taip paveikia 17 proc. emigrantų vaikų.

Pastebimų elgesio pakitimų iš viso patiria maždaug 36 proc. be tėvų likusių vaikų.

Pedagogai taip pat ne visada gali ištiesti jiems pagalbos ranką. Apklausus daugiau nei 11 tūkst. pedagogų paaiškėjo, kad apie 7 proc. mokytojų neturi informacijos apie tėvų paliktus vaikus.

Tačiau mokytojai yra bejėgiai net ir tuomet, kai supranta didėjančios vaiko agresijos arba prasto mokymosi priežastis.

„Asmenų, kurie prižiūri emigrantų našlaičius, statusas neįpareigoja atsakingai rūpintis vaiko teisėmis ir pareigomis. Kadangi vaikas nėra juridiškai atstovaujamas, nėra asmenų, galinčių skubiai priimti sprendimus, pedagogai negali laiku ir efektyviai spręsti iškylančių problemų”, – kalbėjo vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Jos manymu, padėtis pagerėtų, jeigu būtų sugriežtinta gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka ir išvykstantieji privalėtų pranešti apie savo planus emigruoti. Tuomet iš karto būtų aišku, ar su jais vyksta ir vaikai.

Kontrolierės teigimu, svarbu yra kuo skubiau išspręsti ir vaiko atstovavimo klausimus.

Įteisinus juridiškai laikiną globą, jaunas žmogus jaučiasi saugesnis, atsiranda teisinių prielaidų operatyviai spręsti visus su jo savijauta, būsena arba poreikiais susijusius klausimus.