Internete – sukčiai

Įžūlūs sukčiai tyko ne tik gatvėse, bet ir internete.

Apgaulės būdu išgavę slaptažodžius ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos kodus, piratai apšvarina žmones ir dingsta interneto platybėse, kur juos susekti retai gali net patyrę specialistai.

Siūlo prietaisus

Itin dažnai pasikartojančios vagystės verčia bankus įvedinėti pinigų srauto limitus. Dažniausiai Lietuvos bankai leidžia klientams per parą internete naudotis tik keliais tūkstančiais litų.

Bankininkai neslepia, kad nuo vagišių neapsaugo nei prisijungimo kodų lentelės, nei papildoma apsaugos sistema – TAN kodai.

Bendrovės „Sampo bankas” Elektroninės bankininkystės departamento projektų vadovas Algirdas Bogdevičius aiškino, kad savo kėslams piktavaliai paprastai naudoja piktybines kompiuterines programas. Jos fiksuoja visus klaviatūros paspaudimus ir siunčia informaciją sukčiams.

„Siūlome pirkti kintamų kodų generatorius. Jie visiškai apsaugo nuo tokių vagysčių”, – apie kelias dešimtis litų kainuojančius prietaisus kalbėjo A.Bogdevičius.

Paklaustas, ar paros pinigų srauto apribojimai taip pat leidžia kovoti su sukčiais, „Sampo” atstovas teigė, kad limituotos sąskaitos tampa mažiau patrauklios vagišiams.

„Pavogti didesnei pinigų sumai reikia kur kas daugiau laiko, todėl padidėja rizika būti sugautam”, – aiškino A.Bogdevičius.

Nuostolių nedengia

Dažniausiai prisijungimo informacija į vagišių rankas patenka dėl klientų kaltės. Taip atsitinka, jei vartotojų kompiuteriuose neįrengtos antivirusinės programos arba žmonės savanoriškai atskleidžia informaciją, neįtardami, kad atsakinėja ne į banko klausimus.

„Bankas neatsako, jeigu klientas neapsaugojo kompiuterio nuo virusų ir sekimo įrangos arba pats suteikė informaciją. Todėl ir nuostoliai neatlyginami. Žinoma, jei įvyktų įsilaužimas į paties banko duomenų bazes ir klientų kodai būtų pavogti iš jų, bankas privalėtų kompensuoti nuostolius. Tačiau tokių atvejų Lietuvoje dar nepasitaikė”, – sakė A.Bogdevičius.

Jis mano, kad internetinių, kaip ir įprastų vagysčių tyrimu turi rūpintis teisėsauga.

„Kas pažabojo telefoninius sukčius, nors informaciją apie jų nusikaltimus girdime kasdien?” – apie telefonu iš gyventojų pinigus išviliojančius vagis kalbėjo „Sampo” atstovas.

Užsienyje jau baudžia

Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo skyriaus vedėjas Rytis Rainys pasakojo, kad metodų pagauti interneto sukčius yra, tačiau susekti nusikaltėlius ypač sudėtinga.

„Internete mėtyti pėdas labai lengva. Užsienyje tokių sukčių jau pagaunama, bet išaiškinamas tik nedidelis procentas tokių nusikaltimų. Lietuvoje iki šiol nubaustų nėra. Šiuo metu mūsų tarnyba bendradarbiauja su policija, keli vagišiai – jau taikinyje”, – teigė R.Rainys.

Jis neneigė, kad pastaruoju metu itin padaugėjo atvejų, susijusių su informacijos pasisavinimu internete. „Tačiau statistikos, kiek įvykdyta vagysčių, nėra”, – sakė tarnybos atstovas.

Atsako į laiškus

Internetinių nusikaltimų karšt-ligė pasaulį apėmė 2003-aisiais. Tada JAV Federalinių tyrimų biuras duomenų ir pinigų vagystes internete pavadino „naujausia ir labiausiai susirūpinimą keliančia grėsme”.

Duomenų vagystė – „phishing” (angliškai „password fishing” – „slaptažodžių žvejyba”) pasaulyje plinta žaibo greičiu.

Paprastai bankų klientai pakimba ant gerai užmaskuotos sukčių gudrybės – atsako į jų laiškus. Nenutuokdami, kad bendrauja su vagimis, vartotojai persiunčia banko darbuotojais prisistatantiems vagims visą apsaugos informaciją.

Specialiai įkurtos Tarptautinės „Anti-phishing” darbo grupės duomenimis, į netikrus laiškus atsako 3-5 proc. visų elektroninės bankininkystės vartotojų. Savo ruožtu bankai perspėja, kad tikslinti asmeninių duomenų internetu jie niekada nereikalauja.