Klaipėdos taryba kadenciją užbaigė patvirtindama svarbiausią miesto teritorijų tvarkymo ir plėtros dokumentą – bendrąjį planą.
Planas buvo rengiamas ketverius metus. Jis sulaukė šimtų gyventojų ir žinybų pastabų.
Pasak miesto vyriausiojo architekto Almanto Mureikos, prie bendrojo miesto plano dokumentų yra du dideli segtuvai, kuriuose – įvairių įstaigų ir klaipėdiečių pastabos bei savivaldybės atsakymai į jas.
Net užvakar – tarybos posėdžio išvakarėse – plano rengėjai gavo pastabų iš Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, kuri reikalavo iš miesto nesikišti į parko valdas. Esą yra rengiama nerijos nacionalinio parko schema, kuri būsianti aukštesnio lygio dokumentas nei bendrasis miesto planas. O Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba rekomendavo Klaipėdos apskričiai atmesti svarbiausią uostamiesčio dokumentą, kol jis nebus suderintas su dar teberengiama parko schema.
„Kaip galima derinti bendrąjį miesto planą su dar nepatvirtinta parko schema?” – stebėjosi A.Mureika.
Politikai ilgai ginčijosi dėl formuluotės bendrajame plane apie giliavandenį uostą.
Mat nenorėta pykinti Vyriausybės, kuri padarė nuolaidų, – leido dalį uosto teritorijos paaukoti gyvenamųjų namų ir komercinių pastatų statyboms.
Galiausiai buvo sutarta, kad politikai spręs, ar reikalingas uostas Melnragėje, kai bus parengta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.
Tarybos nariai vienas kitą įtikinėjo, kad patvirtinti bendrąjį planą būtina, nes antraip sustos miesto plėtra. Jie nekreipė dėmesio į 15 visuomeninių organizacijų reikalavimus jo netvirtinti.
Klaipėdos miesto bendrąjį planą vienbalsiai patvirtino 27 dalyvavę posėdyje tarybos nariai.