93 proc. darbingo amžiaus (20-39 m.) žmonių nežino, kokios pensijos tikėtis senatvėje. Tokius duomenis atskleidė rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai” atlikta apklausa. Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad daugiau nei du trečdaliai žmonių, kuriems iki pensinio amžiaus yra likę mažiau nei 10 metų neįsivaizduoja, kokio dydžio pajamas gaus išėję į pensiją. Tik 17 proc. 50-59 metų Lietuvos gyventojų tvirtino žinantys savo būsimos pensijos dydį. Tuo tarpu specialistai senatvės pensija ragina susirūpinti kuo anksčiau.
Kovo pabaigoje Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (GDA) inicijuotos apklausos metu buvo apklausta daugiau nei aštuoni šimtai 15-74 metų amžiaus žmonių.
„Lietuvoje, priešingai nei išsivysčiusiose šalyse, dar nėra nusistovėjusių kaupimo pensijai tradicijų – dažnas gyventojas mano, kad tuo pasirūpins valstybė ir mintis apie būsimos pensijos dydį linkęs atidėti neapibrėžtai ateičiai. Pajamomis senatvėje susirūpinama iki pensijos likus vos keleriems metams, kai jau per vėlu kaupti ir tenka pasitenkinti valstybės mokama pensija”,- įsitikinęs Lietuvos draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas
Pasak A.Bakšinsko, norint materialiai apsirūpinti senatvėje, patariama iš anksto numatyti būsimos pensijos dydį ir tikslingai kaupti reikiamą sumą. Tai gali padaryti kiekvienas, pasiskaičiavęs savo būsimą pensiją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiuokle internete bei gyvybės draudimo specialistų pagalba įvertinęs reikiamos papildomos pensijos dydį.
„Norint išėjus į pensiją turėti panašią gyvenimo kokybę, rekomenduojamas būsimos pensijos dydis – ne mažesnis kaip 75 proc. buvusio atlyginimo. Tuo tarpu „Sodros” pensija sudaro maždaug 25-40 proc. buvusio atlyginimo. Trūkstamą dalį gali sudaryti II pakopos pensija ir savanoriškai sukaupta trečioji pensijos dalis”, – tvirtino A.Bakšinskas.
Savanoriškai kaupiant pensijai, sukauptos sumos dydis priklausys nuo įmokos dydžio, pasirinktos investavimo strategijos bei svyravimų pasaulio vertybinių popierių rinkose.
Remiantis atliktos apklausos duomenimis, vos 2 % žemas pajamas (iki 600 Lt) gaunančių asmenų tvirtina žiną, kokio dydžio pensiją jie gaus senatvėje, tuo tarpu aukštesnes pajamas gaunančių asmenų (virš 1000 Lt) savo senatvės pensijos dydį žinojo kiek daugiau – 9 proc. respondentų.
Pasak Artūro Bakšinsko, savanoriškai lėšas ateičiai gali kaupti tiek žemas, tiek aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai. „Žemas pajamas gaunantys gyventojai savo pajamomis senatvėje turėtų susirūpinti anksčiau – tik pradėję profesinę karjerą. Kuo vėliau pradedama kaupti pensija – tuo didesnes įmokas teks mokėti, norint sukaupti tą pačią sumą”, – sakė A.Bakšinskas.
Pavyzdžiui, jeigu 22 metų amžiaus šalies gyventojas oficialiai gauna 2000 litų atlyginimą, o dalis „Sodros” įmokos nukreipiama į II pakopos pensijų fondus, prognozuojama, kad „Sodros” mokama pensija sudarys 430 litų, o kas mėnesį 442 litai pasieks iš antrosios pakopos pensijų fondo. Iš viso šio gyventojo kiekvieną mėnesį gaunama pensija būtų 872 litų. Ši suma sudarytų tik 40 proc. šiuo metu gyventojo gaunamo atlyginimo.
Jei šiuo metu 2000 Lt uždirbančiam žmogui, norinčiam senatvėje kas mėnesį gauti 2000 litų dydžio pensiją, gavus Sodros ir II pakopos pensiją trūktų dar 1130 litų. Todėl tikslinga iš anksto suplanuoti reikiamą papildomos pensijos dydį. „Būtina žinoti, kad kuo anksčiau pradedama kaupti, tuo mažesnę sumą reikia atidėti kas mėnesį”, – tvirtino A. Bakšinskas.
Jei 22 m. gyventojas mokėtų po 90 litų įmoką kas mėnesį, o kaupiamo kapitalo gyvybės draudimo bendrovėje vidutinis metinis prieaugis būtų 7 proc., tai iki pensijos, atidėjęs 43 200 litų, jis galėtų sukaupti apie 160 000 litų sumą. Sulaukus pensinio amžiaus, už sukauptą sumą draudimo bendrovėje, būtų sudaryta sutartis dėl kasmėnesinės išmokos, mokamos 15 m., kuri ir papildytų kasmėnesines asmens pajamas apie 1100 litų.