Seimas ėmėsi ieškoti kaltų dėl brangesnės šilumos

Seimo Audito komitetas mėgina išnarplioti maišalynę šilumos rinkoje, mat per interesų grupių peštynes tapo neaišku, kodėl brangsta šiluma ir kas ką apgaudinėja

Seimo Audito komitetas, kovo viduryje pradėjęs aiškintis šilumos ir karšto vandens brangimo pagrįstumą, vakar išklausė šilumininkų, savivaldybių atstovų bei dujų tiekėjų. Šilumos gamintojai bei tiekėjai aiškino, kad pagrindinis kainų kilimo motyvas – brangstantis kuras, vis dar neįskaičiuotas į šilumos tarifą.

Savivaldybės skundėsi šilumininkams palankia kainų nustatymo metodika, o dujų tiekėjai sakė reaguojantys į rinkos pokyčius, kartu minėjo, jog šilumininkai į tuos pokyčius reaguoja neadekvačiai.

Šiluma vartotojams gerokai (10-30 proc.) pabrango praėjusio šildymo sezono pradžioje. Pagrindinė brangimo priežastis – pernelyg pakilusios gamtinių dujų kainos.

Kaltas brangus kuras

Lietuvos centralizuotos šilumos tiekimo įmonės pernai iš šilumos ir karšto vandens verslo patyrė 27 mln. litų bendrą nuostolį. Nuostolingai sektorius metus baigė pirmą kartą po 2000 metų. Pasak Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vadovo Vidmanto Jankausko, tokios nesėkmės priežastis yra stipriai pabrangęs kuras, ypač gamtinės dujos, kurias naudoja didžioji dalis šilumos įmonių.

Šilumininkai vakar Audito komitetui dėstė, jog pagrindinė tiek šilumos, tiek karšto vandens kainų didėjimo priežastis yra brangstantis kuras – ne vien dujos, bet ir medienos atliekos pabrango dvigubai. „Suma, kurią išleidžiame kurui, perkeliama į šilumos kainą. Ryšys tiesioginis”, – sakė „Vilniaus energijos” viceprezidentas Linas Samuolis. Šilumininkai teigė, kad kuro brangimą galėtų amortizuoti mažesnis šilumos suvartojimas, tačiau tam būtina renovuoti senus pastatus. „Netiesa, kad didesnis šilumos suvartojimas lemia didesnį pelną. Mūsų pelnas skaičiuojamas nuo turto, todėl esame suinteresuoti mažiau vartoti brangaus kuro”, – sakė Samuolis.

Priekaištai šilumininkams

Dujų tiekėjai teigė, jog šilumininkai neadekvačiai reaguoja į dujų kainų pokyčius. „Lietuvos dujų” Strateginio vystymo skyriaus vadovas Saulius Bilys teigė, kad įmonė paskaičiavo, jog šiluma pabrango iš esmės vienodai ir toms šilumos įmonėms, kurios apskritai dujų gamyboje nenaudoja, ir toms, kur dujos sudaro apie 80 proc. naudojamo kuro. Bilys taip pat sakė, jog nėra jokių prielaidų mažinti dujų transportavimo kainas, nes iš šios veiklos įmonė pernai patyrė 10 mln. nuostolių.

Savivaldybių atstovai Audito komitetui liejo nuoskaudas dėl šilumininkų elgesio ir Kainų komisijos arogancijos. Šilumos ūkius privačioms bendrovėms išnuomavę savivaldybės piktinosi, kad nuo jų slepiama šilumos kainų skaičiavimo metodika, šilumos bendrovės neteikia jokių reikiamų duomenų, Kainų komisija atstovauja šilumininkų interesams, o šios niekas net nekontroliuoja. Esą viena didžiausių savivaldybių problemų – nuomos sutartys, kuriose nenumatyta, kad šilumos ūkį išsinuomojusi bendrovė teiktų savivaldybei informaciją. Be to, šilumininkai net nepaiso investavimo planų. „Jie su mumis suderina vieną investicijų planą, su kainų komisija – kitą, kurią pastaroji ir patvirtina. Su mumis komisija net nebendrauja, o šilumos tiekėjas tuomet vykdo komisijos nurodymus, o ne sutartinius įsipareigojimus”, – sakė Ukmergės rajono meras Algirdas Kopūstas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.