Per „Hansabanką” plaunami nusikaltėlių pinigai

Iš nusikaltimų gautus pinigus plaunantys asmenys Lietuvoje jau ne kartą savo tikslams pasirinko „Hansabanką”. Banku pasinaudojo net Ekvadoro narkotikų prekeiviai – jų parankiniai siuntinėjo iš prekybos kvaišalais gautus pinigus. Galiausiai pinigus plovę įtariamieji buvo sučiupti, bet tik todėl, kad jais susidomėjo teisėsaugininkai.

Ikiteisminį tyrimą dėl iš narkotikų gautų pinigų plovimo atliekantys Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai „Respublikai” teigė negalį atskleisti tyrimo duomenų. Tačiau iš kitų šaltinių dienraštis sužinojo, kad nešvarūs pinigai į Ekvadorą buvo siunčiami per „Hansabanką”.

Nusikaltėliai tiesiog tyčiojosi iš banko, nes 2005 metais per kiek mažiau nei pusmetį atliko ne vieną ar kelias, o beveik 30 perlaidų. Pasak pareigūnų, jų suma svyravo nuo 1000 iki 5000 JAV dolerių.

Pinigus plovę žmonės nesukėlė įtarimų ne tik „Hansabanko” Vilniaus, bet ir Kauno, Šiaulių bei Panevėžio skyrių darbuotojams. „Respublikos” žiniomis, iš viso Ekvadoro narkotikų prekeiviai gavo daugiau kaip 110 tūkst. JAV dolerių.

Tik įsikišus FNTT ir Panevėžio policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams perlaidos liovėsi ir įtariamieji buvo sučiupti. Pareigūnų dėmesį patraukė keli elementarūs faktai. Pirmas – perlaidas visada atlikdavo tie patys asmenys, o juos į banko skyrius atlydėdavo vienas ir tas pats žmogus. Antras – pinigų gavėjų pavardės Ekvadore irgi buvo tos pačios.

Į aferistų pinkles „Hansabankas” pateko ir šiemet. Sausį sostinėje sučiupti šeši asmenys, įtariami apgavę kelias JAV įmones, keliolika bankų ir praturtėję beveik puse milijono litų.

Pareigūnų duomenimis, nusikaltėliai veikė naudodamiesi suklastotais lietuviškais pasais, į kuriuos įklijavo savo parankinių nuotraukas. Pasinaudodami klastotėmis aferistai nusipirko dvi Lietuvoje įsteigtas įmones, abiejų vardu atidarė sąskaitas keliuose šalies bankuose. „Respublikai” pavyko sužinoti, kad vienas iš jų – „Hansabankas”.

Nusikaltėlių bendrininkai JAV rado priėjimą prie kelių šios šalies įmonių duomenų bazių ir sužinojo, kokiuose bankuose jos turi savo sąskaitas. Sukčiai nuskenavo įmonių vadovų ar kitų įgaliotų asmenų parašus ir faksu išsiuntė prašymus bendroves aptarnaujantiems bankams – su nurodymais pervesti dalį lėšų į minėtų dviejų Lietuvos bendrovių sąskaitas už neva atliktus darbus.

Pervedus pinigus įtariamieji, pasinaudodami suklastotais pasais, išsigrynino daugiau kaip 464 tūkstančius litų. Antrasis mėginimas išsigryninti dar maždaug 470 tūkstančių litų baigėsi tuo, kad sukčių parankinį sučiupo teisėsaugininkai. Netrukus sulaikyti ir kiti penki įtariamieji.

„Hansabanko” valdybos pirmininkas Giedrius Dusevičius „Respubliką” patikino, kad „tema labai gera, labai svarbi”, bet suabejojo, ar banko atstovai gali kalbėti, nes vyksta ikiteisminiai tyrimai. „Bet juk pagauna, nustato (nusikaltėlius – red. past.)”, – sakė valdybos pirmininkas.

„Hansabanko” Rizikos valdymo skyriaus vadovo Eugenijaus Preikšos teigimu, bankas atlieka automatizuotą įvairių operacijų monitoringą, IT sistemos automatiškai fiksuoja operacijas, apie kurias privaloma pranešti teisėsaugininkams, taip pat vykdoma pakartotinė duomenų peržiūra. Pasak E. Preikšos, yra buvę atvejų, kai per ją užfiksuotos įtartinos perlaidos į vieną šalį ir apie tai informuota FNTT.

Vadovo nuomone, praktika rodo, esą dabar „Hansabanke” veikianti apsaugos sistema sugeba identifikuoti įtartinus atvejus.