Vairavimo mokyklos neturėjo darbo
Lietuvoje 52 proc. gyventojų neturi vairuotojo pažymėjimo. Tai parodė Europos Komisijos užsakymu atliktas Europos Sąjungos (ES) valstybių gyventojų nuomonės tyrimas „Eurobarometras”.
Pagal šį rodiklį Lietuva atsilieka nuo daugelio kitų ES narių. Nustatyta, kad visoje Sąjungoje 29 proc. gyventojų neturi teisės vairuoti transporto priemonių.
Tokių asmenų kur kas daugiau naujosiose ES narėse – 47 proc., o senbuvėse 25 proc. Daug vairuotojo pažymėjimo neturinčių piliečių yra ir Latvijoje (59 proc.), Vengrijoje (53 proc.). Mažiausiai vairuotojo pažymėjimo neturinčių žmonių gyvena Liuksemburge ir Švedijoje – po 16 proc.
Kaip vakar sakė Lietuvos automobilininkų sąjungos (LAS) prezidentas, Alytaus autoklubo direktorius Rimvydas Anusauskas, tai, kad pusė gyventojų neturi teisės vairuoti transporto priemonių, lėmė iki 1990 metų Lietuvoje buvęs palyginti žemas automobilizacijos lygis – šalies keliais riedėjo kiek daugiau negu 0,5 mln. lengvųjų automobilių, šiandien rieda beveik tris kartus daugiau. Taigi mažai kas turėjo ir vairuotojų pažymėjimus. LAS prezidento nuomone, šalies rodikliai pablogėjo, nes 40-50 metų gyventojų grupėje daug žmonių iki šiol neįgijo vairuotojo pažymėjimo.
R.Anusauskas prisiminė, kad prieš 18-20 metų Dzūkijos sostinėje veikė vos dvi vairavimo mokyklos ir neturėjo darbo. Šiuo metu Alytuje veiklos netrūksta šešioms.
Dešimtadalis gyventojų nevairuoja
R.Anusausko nuomone, jeigu būtų atlikti tyrimai, kiek 20-30 metų gyventojų turi vairuotojo pažymėjimą, paaiškėtų, kad ES esame vieni pirmųjų. Beje, ir vidutinio amžiaus žmonėms įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jeigu leidžia sveikata, nėra jokių trukdžių. Paklaustas, kiek Lietuvoje gali kainuoti vairuotojo pažymėjimas, R.Anusauskas atsakė, jog teorinis ir praktinis mokymas vairavimo mokykloje, VĮ „Regitra” paslaugos būsimo vairuotojo kišenes gali patuštinti per 1 tūkst. litų, arba trigubai mažiau nei Vokietijoje. Buvo atvejų, kai apsukrūs lietuviai vokiečius vairavimo meno bandė mokyti Lietuvoje.
Tyrimo metu nustatyta, kad naujosioms ES valstybėms būdingiau, kai žmonės vairuotojo pažymėjimą turi, tačiau nevairuoja (14 proc.). Senosiose ES narėse šis rodiklis siekia 8 proc. Lietuvoje 10 proc. gyventojų turi vairuotojo pažymėjimą, bet kasdien nevairuoja. Palyginti su ES vidurkiu, Lietuvoje dvigubai daugiau gyventojų (13 proc.) automobiliais per metus įveikia didesnį nei 30 tūkst. kilometrų atstumą. Daugiausia lietuvių (27 proc.), kaip ir kitų ES kraštų piliečių, mašina kasmet nuvažiuoja nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. kilometrų.
Tyrimo metu buvo apklausta 25 tūkst. žmonių visose ES šalyse.