Lietuva – viena sparčiausiai augančių Europos ekonomikų

Išankstiniais duomenimis, 2006 m. bendrojo vidaus produkto (BVP) šalyje buvo sukurta už 81 mlrd. 991 mln. litų. Palyginti su 2005 m., realus BVP išaugo 7,5 procento. Lietuva ir toliau išliko viena iš sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje (palyginimui, 2006 m. euro zonos ekonomika išaugo 2,6 proc., o ES – 2,9 proc.).
Remiantis tarptautinių reitingų agentūrų reitingais, Lietuvos ekonomika išlieka stabili. Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor’s” 2006 metų kovo mėn. patvirtino Lietuvai anksčiau suteiktus A ilgalaikio skolinimosi ir A-1 trumpalaikio skolinimosi reitingus, kurių perspektyva yra stabili. Agentūros teigimu, Lietuvos kredito reitingams teigiamos įtakos turi iki šiol Lietuvos vykdyta protinga fiskalinė politika, besiremianti konservatyviu biudžeto planavimu.
Atsižvelgdama į ES Tarybos nuomonę ir įvykdydama Konvergencijos programą Lietuva panaudojo gausesnes pajamas bei sutaupytas lėšas išlaidoms valdžios sektoriaus deficitui sumažinti – pasitikėjimui ūkio stabilumu stiprinti. Išankstiniu vertinimu, 2006 m. biudžetas buvo artimas subalansuotam ir sudarė 0,3 proc. BVP. 2006 m. Gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimas nuo 33 proc. iki 27 proc. pastebimai prisidėjo prie šešėlinio verslo mažinimo.
Valdžios sektoriaus skola sumažėjo nuo 18,7 proc. BVP 2005 m. iki 18,4 proc. BVP 2006 m. Valdžios sektoriaus skolos lygis yra vienas mažiausių tarp Europos Sąjungos šalių.
Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje 2006 m. sudarė 3,8 proc. 2006 metais didžiausios įtakos infliacijos pokyčiams turėjo laikini išoriniai sukrėtimai, tokie kaip nepalankios klimatinės sąlygos, kuro kainų šuolis.
Lietuvos banko duomenimis, 2006 m. dėl bazės efekto paskolų portfelio augimo tempai ir verslui ir namų ūkiams, palyginti su ankstesniais metais, kiek sulėtėjo, tai turi teigiamą poveikį ekonomikos stabilumui.
Sparti ūkio plėtra sudarė sąlygas toliau mažėti nedarbui – nedarbo lygis Lietuvoje 2006 m. sudarė 5,6 proc.
Praėjusių metų gruodį Lietuvos Vyriausybė atnaujino Konvergencijos programą. Programoje numatyta mažinti valdžios sektoriaus deficitą siekiant, kad 2008 metais jis neviršytų 0,5 proc. BVP, o 2009 metais biudžetas taptų subalansuotas. Atsižvelgiant į tai, kad fiskalinis deficitas blogina einamosios sąskaitos deficitą ir nesiderina su kainų stabilumo siekiu. Tai pirmas kartas, kai Lietuva kelia sau tikslą subalsuoti biudžetą. Šis tikslas įtvirtina tvarią valdžios sektoriaus finansų politiką, užtikrina valdžios sektoriaus deficito atitikimą Mastrichto kriterijui bei didina finansų rinkų pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu.

Lietuva priskiriama finansiškai stabiliausių šalių grupei Europos Sąjungoje. Europos Komisija, įvertinusi 2006 m. stabilumo ir konvergencijos programose pateiktą informaciją (apie vykdomas pensijų, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitas struktūrines reformas, skolos būklę), ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo požiūriu Lietuvą ir toliau priskyrė šalių, kuriose finansų tvarumo rizika yra maža, grupei, kuriai taip pat priklauso Danija, Nyderlandai, Suomija, Švedija, Estija, kt.

Didėja biudžeto pajamos. Buvo planuota, jog į valstybės biudžetą 2006 metais bus surinkta 13760 mln. litų. 2006 m. valstybės biudžetas pajamų (be ES paramos lėšų) gavo 14642,3 mln. litų arba 882,3 mln. litų (6,4 proc.) daugiau, nei buvo patvirtinta plane, ir net 2510,3 mln. litų (20,7 proc.) daugiau, negu buvo surinkta per 2005 m. Daugiausia įplaukė pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio. PVM 2006 metais gauta 6 152,2 mln. litų. PVM įplaukų planas (buvo planuota, kad 2006 m. turėtų įplaukti 5 941,1 mln. litų) viršytas 3,6 proc. ir į valstybės biudžetą surinkta 211,1 mln. litų pajamų daugiau, nei buvo planuota ir 1 310,5 mln. litų arba 27,1 proc. daugiau, nei praėjusiais metais. Gausesnį nei planuota pajamų surinkimą įtakojo spartesnis darbo vietų kūrimas ir darbo užmokesčio didėjimas bei padidėjęs įmonių pelningumas. Žymus pajamų didėjimas iš pridėtinė vertės mokesčio ir akcizų rodo, kad gyventojai vartoja ne tik daugiau, bet ir kokybiškesnes, o tuo pačiu ir brangesnes prekes.

2007 metų biudžeto pajamų planas (be ES paramos lėšų) yra 1612,8 mln. Lt ir, lyginant su 2006 metų planu, auga net 17,2 proc. (arba 2367,9 mln. Lt). Planuojama, jog labiausiai augs pajamos iš PVM (1179,3 mln. Lt arba 19,8 proc. daugiau nei 2006 m. planas), pelno mokesčio (643,8 mln. Lt arba 38 proc. daugiau nei 2006 m. planas), akcizų (393,2 mln. Lt arba 17,6 proc. daugiau nei 2006 m. planas) ir kitos.

Ateities perspektyvos:

Prognozuotina, kad Lietuva vidutinės trukmės laikotarpiu (per ateinančius trejus metus) išlaikys spartų ekonomikos augimą: 2007 metais BVP augimas gali siekti 6,3 – 7,2 procento.
2008 metų BVP augimas turėtų sudaryti 5,3 procento, o 2009 metų – 4,5 procento. Ankstyva ir valdoma BVP augimo tempų korekcija užtikrintų spartų ir tvarų 6 procentų vidutinį augimą vėlesniais metais.
Lietuvos valiutų valdyba užtikrina, kad vidutinė daugiametė infliacija išliks artima euro zonos infliacijai.
Prognozuojama, kad 2007 m. vidutinė metinė infliacija Lietuvoje sudarys 4,3 proc., 2008 m. – 3,9 proc., 2009 m. – 3,1 proc.