Lietuvos mokslininkai į tėvynę grįžta ir dėl vaikų ateities

Užsienyje dirbusius Lietuvos mokslininkus į tėvynę parviliojo ne didesni atlyginimai, o noras Lietuvoje pritaikyti įgytas žinias bei savo vaikus auginti lietuviškoje aplinkoje. Tokias grįžimo priežastis nurodė telekomunikacijų bendrovės „TeliaSonera” Lietuvoje vykdomo projekto „Kryptis-namo” dalyviai mokslininkai. Iš viso projekto organizatoriai gavo dvi dešimtis mokslininkų paraiškų, o 100 tūkst. litų skatinamosios stipendijos laimėtojas bus paskelbtas šių metų gegužės mėnesį.
„Analizuodami projekto dalyvių pateiktas paraiškas matome, kad pagrindiniais traukos į Lietuvą veiksniais tapo noras gyventi ir dirbti savo aplinkoje ir auginti vaikus lietuviška dvasia. Tai rodo, kad materialiniai motyvai nėra patys stipriausi, o galimybių susigrąžinti išvykusius žmones Lietuva turi galbūt gerokai daugiau negu galima tikėtis,” – teigė „Omnitel” prezidentas ir „TeliaSoneros” atstovas Lietuvoje Antanas Zabulis.

Vienas iš komisijos, vertinančios konkursui pateiktas paraiškas, narių, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Eugenijus Butkus, tvirtino, jog kandidatų skaičius leidžia kalbėti apie projekto sėkmę. „Užsienyje dirbančių ar dirbusių mokslininkų gana daug, gautos paraiškos liudija apie didelį akademinės bendruomenės narių susidomėjimą projektu”, – pastebėjo E.Butkus.

Mokslininkų pateiktas paraiškas vertina Švedijos Mokslo Tarybos ekspertai, o konkurso nugalėtoją patvirtins komisija Lietuvoje, kurią sudaro šalies mokslo, visuomeninių ir valstybinių organizacijų atstovai. Dėl nepriklausomų ekspertų įsitraukimo, vertimo laikotarpis buvo pratęstas – 100 tūkst. litų stipendijos laimėtojas bus skelbiamas gegužės pabaigoje.

Kaip pagrindines grįžimo į Lietuvą priežastis projekte dalyvaujantys mokslininkai nurodė norą užsienyje įgytas žinias pritaikyti Lietuvoje, atžalas turintys kandidatai akcentavo vaikų išauginimo lietuviais svarbą. Dažnas mokslininkas teigė dėl šių priežasčių atsisakęs ne vieną kartą didesnio atlyginimo užsienyje.

Daugiausia konkurso paraiškų sulaukta iš tiksliuosius ir gamtinius mokslus atstovaujančių akademikų: biochemikų, biomedikų, informatikų ir fizikų. Du kandidatai atstovauja socialinius mokslus. Pasak Lietuvos mokslo tarybos pirmininko E.Butkaus, toks pasiskirstymas dėsningas. „Tikslieji ir gamtiniai mokslai yra integravęsi į bendrą pasaulinę mokslo sistemą, mokslininkai iš skirtingų šalių vienodai supranta reikalavimus, aktualijas ir tyrimų vystymosi kryptis. Socialinių mokslų tyrimai yra tampriai susiję su konkrečios valstybės socialine sąranga, todėl įgytą patirtį dažnai sunku pritaikyti kitoje šalyje. Dėl to socialinių mokslų srityje dirbančių lietuvių užsienyje yra nedaug”, – teigė E.Butkus.

Pateiktos paraiškos atskleidė, jog daugiausia mokslininkų grįžo į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų, šiek tiek mažiau – iš kaimyninių Šiaurės šalių. Pasak E.Butkaus, į JAV išvykstančių lietuvių mokslininkų dalis ateityje turėtų mažėti, kadangi dabar išeiviai renkasi studijas ir darbą Vakarų Europos šalyse.