Panevėžio gatvės pabaigoje daržuose apsigyvenę benamiai terorizuoja visą rajoną.
Jau porą metų laikiną pašiūrę pavertę savo būstu benamiai vagia viską, kas nevietoje padėta. Jų bijo ne tik vaikai, bet ir suaugę žmonės.
Sėja baimę
Panevėžio gatvėje gyvenančios pensininkės pasakojo, kad jau daugiau nei metus baiminasi eiti pasivaikščioti prie Danės upės.
Moterų teigimu, vakarais sutemų apgaubtas slėnis, kur jau kelis dešimtmečius stūkso daržus savavališkai susikasusių klaipėdiečių būdelės, kelia siaubą. Viename namelių apsigyvenę benamiai girtauja, triukšmauja, išleidžia laisvai bėgioti savo šunis, kabinėjasi prie žmonių.
Nepatarė prie benamių būdelės artintis ir prie keliuko darbavęsi pusamžiai vyrai. „Geriau ten neikit. Gražina kai išpuls, nespėsit sveiko kailio išnešti”, – gąsdino vyrai.
Tualetas – kibire
Iš varganų, suklypusių daržininkų būdelių viena išsiskyrė dydžiu, be to, iš jos kamino rūko dūmai.
Iš namelio vis išeidavo kokia žmogysta. Vyriškis užbėgo už namelio ir į kibirą nesidrovėdamas atliko gamtinius reikalus.
Išsvirduliavo du netvirtai kojas statantys vyrai. Jie nupėdino prie Panevėžio gatvės pabaigoje esančio kiosko.
Moteris išnešė dubenį ir šliūkštelėjo vandenį tiesiai pro duris. Dar viena žmogysta numetė prie tvoros virve pririštam aviganiui ėdesio.
Iš tolo buvo matyti, kad namelyje verda gyvenimas.
Nori laisvės
Prie daržo tvoros „Klaipėdos” korespondentus pasitiko namelio šeimininkas Vidmantas. Maždaug penkiasdešimtmetis vyras sakė jau porą metų gyvenąs čia su žmona Gražina.
Neseniai jie priglaudė draugų porą Egidijų su Virga. Maždaug trisdešimtmečiai ar kiek vyresni šie, panašu, prastai jautėsi po vakarykščio girtavimo.
26 metus praleidęs kalėjimuose Vidmantas sakė iš įkalinimo įstaigų Rusijoje grįžęs 1995 metais. Porą metų gyveno nakvynės namuose, bet ten jam nepatikę.
„Tiek metų praleidus kalėjime, vėl lįsti už grotų? Na jau ne! – kalbėjo Vidmantas. – Noriu gyventi laisvai. Žmogus man atidavė savo sklypą. Pasistačiau „buržuiką”, aplopiau namelį ir gyvenu sau kaip noriu.”
Netoliese mažyčiame namelyje glaudžiasi dar vienas benamis.
Benamių neskundžia
Vidmantas pasakojo gyvenąs iš atsitiktinių uždarbių ir gyrėsi, kad kartais per dieną jam pasiseka uždirbti iki pusantro šimto litų. Iš šių pinigų pora maitinasi, o malkų pasirūpina pasirinkdami medinių daiktų. Netoli namelio mėtėsi mediniai langų rėmai.
Panevėžio gatvės gyventojai įsitikinę, kad benamiai tik retą dieną uždarbiauja. Daug dažniau jie vagia, o jų moterys elgetauja prie parduotuvės.
2-ojo policijos komisariato apylinkės inspektorius Petras Stepanafas sakė žinąs apie daržuose gyvenančius benamius, bet nei raštu, nei žodžiu jam niekas nesiskundė nukentėjęs nuo šių žmonių. Todėl nesą pagrindo juos bausti.
Gatvėje kalbinti žmonės tikino, kad prie benamių gūžtos dažniausiai sustoja policijos arba greitosios pagalbos automobiliai.