Nemažai šaukiamojo amžiaus jaunuolių privalomosios karo tarnybos išvengia ne tik emigruodami į užsienį. Panevėžio karo prievolės centro duomenimis, vis daugiau vidurines mokyklas baigusių vaikinų nusprendžia tą padaryti siekdami aukštesniojo ar aukštojo mokslo.
Panevėžio karo prievolės centras šiemet į privalomąją karo tarnybą planuoja pašaukti 620 jaunuolių iš Panevėžio, Šiaulių bei Utenos apskričių. Šauktinių, palyginti su pernai, yra aštuoniomis dešimtimis mažiau.
Centro viršininko kapitono Petro Vaičikonio teigimu, vien tik per sausį į Ruklos mokomąjį pulką, kur visi šauktiniai pirmiausia išeina trijų mėnesių pradinį kario kursą, jau iškeliavo 125 į kariuomenę Panevėžio karo prievolės centre pašaukti vaikinai.
Paklaustas apie šių metų šaukimo ypatybes, kapitonas P.Vaičikonis paminėjo vis dar nemažėjančią jaunimo emigraciją bei didėjantį poreikį mokytis.
„Į užsienį išvyksta labai daug jaunuolių, ir mes jų nebesugaudome. Kitas dalykas – vis daugėja besimokančiųjų. Tai Lietuvai apskritai yra labai gerai, o kariuomenės kontingentas, žinoma, prastėja”, – vakar PB sakė Panevėžio karo prievolės centro viršininkas.
Į klausimą, kokiais negalavimais atvykę į šaukimo komisiją dažniausiai skundžiasi šaukiamieji, kapitonas P.Vaičikonis teigė, kad pagrindinės jaunuolių sveikatos problemos ir toliau nekinta.
„Pirmąją vietą ligų sąraše užima psichikos sutrikimai, antrąją – stuburo iškrypimai ir plokščiapadystė, trečiąją – terapinės ligos, tarp kurių vis dažnesnis aukštas kraujospūdis”, – šaukiamuosius kamuojančius negalavimus vardijo Panevėžio karo prievolės centro viršininkas.
Kapitono P.Vaičikonio teigimu, kaip ir pernai, šiemet jau irgi pasitaikė atvejų, kai kelionės į Ruklos mokomąjį pulką dieną jaunuoliai pateikia gydytojų išrašytus nedarbingumo pažymėjimus.
„Šie pažymėjimai dažniausiai būna išduoti vos kelioms dienoms. Mes šauktinius į Ruklą per mėnesį vežame ne po vieną kartą, todėl su viena jaunuolių grupe neišvažiavusieji po savaitės turės išvykti su kita”, – patikino P.Vaičikonis.