Šv. Velykoms – ne vien margučiai…

Pavasaris – tai nuostabus laikmetis, kai pagaliau prabudę po žiemos rūpesčių, staiga prisimename, jog gyvenimas yra pilnas šviesių jausmų ir malonumų, kurių žaviausieji – susiję su Šv. Velykom. Prisikėlimo Stebuklo diena, nešanti atsinaujinimo džiaugsmą ir apsivalymą, dar neišaušusi, šildo mūsų sielas tyru Šventės laukimu, pakilia nuotaika ir nuostabia muzika.

Šv. Velykų išvakarėse, balandžio 5 dieną (ketvirtadienį) taurūs muzikos garsai, skleidžiami Šv. Kristoforo kamerinio orkestro ir garsios Šveicarijos smuikininkės Armenes Stakian, atlieps didžiosios pavasario šventės dvasiai, prabildami po Šv. Kotrynos bažnyčios skliautais ir santūria religine, ir spalvinga pasaulietine gaida.

Šia iškilminga proga orkestro vadovas maestro Donatas Katkus parinko vieną įstabiausių kamerinės muzikos šedevrų – J. Haydno „Paskutiniuosius Kristaus žodžius“. Garsėjantis universalumu Šv. Kristoforo kamerinis orkestras puoselėja ypatingą santykį su pirmuoju Vienos klasiku: jo simfonijų interpretacijos neoficialiai laikomos kolektyvo vizitine kortele ir retą sykį, vykstant gastroliuoti, į orkestro progamą neįtraukiamas bent vienas J. Haydno kūrinys. Šį kartą Švietimo epochos genijaus opusas skambės Lietuvos klausytojams.

Ne mažiau įspūdinga staigmena – XX a. šveicarų kompozitoriaus Franko Martino „Polyptique“ smuikui ir dviems mažiesiems orkestrams, kurį interpretuos garsi armėnų kilmės smuikininkė Armene Stakian, gimusi ir gyvenanti Šveicarijoje. Virtuoziška atlikėja yra apkeliavusi daugelį pasaulio šalių, bendradarbiauja su garsiausiais savo šalies muzikantais, dėsto Ženevos konservatorijoje, yra išleidusi nemažą įrašų pluoštą, o jos griežimas inspiravo ne vieno naujo kūrinio smuikui atsiradimą – taip veikia kompozitorius nuostabus atlikėjos šiuolaikinės muzikos interpretacinių subtilybių išmanymas.

Pasirinktame Franko Martino vėlyvajame opuse „Polyptique“ (1973) puikiai atsiskleidžia originalus kompozitoriaus stilius, iš dalies paremtas A. Schönbergo dodekafonija, tačiau neatsisakantis tonalumo, skaidrių faktūrų bei vitališko ritmo. Tikra šveicariška interpretacija ir pakilus klasikos spindesys – tai tik įžanginis Šv. Velykų akordas, į kurį įsiklausydami, galbūt, sulauksime šventės, jai dar neprasidėjus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Renginiai su žyma , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.