Vakar LNK su visa Lietuva atšventė Naujuosius humoro metus su linksmaisiais „Auksinių svogūnų” apdovanojimais. „Auksinių svogūnų” teikimo ceremonijoje kaip per Naujuosius viskas buvo kaip karnavale: vyrai virto moterimis, moterys – zuikučiais, sunkumų kilnotojai – balerūnais. Radži, Merūnas, Baggy B, Vilius, Deivis, Žilvinas Žvagulis, Česlovas Gabalis ir kiti atlikėjai tapo moterimis, o „Tikri vyrai” – „Tikrais zuikiais”.
Šįkart „Auksiniai svogūnai” buvo transliuojami iš Dzūkijos sostinės Alytaus. Ceremoniją kaip įprasta vedė Arūnas Valinskas, o laimėtojus skelbė radiopartijos „Gyvenkime linksmiau” nariai pensininkas Vydas ir autotransporto priemonių išmontavimo specialistas Saulėns.
Specialų numerį „Auksiniams svogūnams” paruošė sunkumų kilnotojas Ramūnas Vyšniauskas ir dainininkas Deivis. Jiedu atliko kelias scenas iš klasikinio baleto „Gulbių ežeras”. Salė sulaikiusi kvapą stebėjo judviejų pasirodymą, o paskui dar ilgai netilo aplodismentai su prašymu pakartoti. Vyšniukas ne tik šoko, bet ir atsiėmė vieną „Auksinių svogūnų” apdovanojimą.
Iš viso buvo išdalinta dešimt „Auksinių svogūnų” skulptūrėlių. „Metų posakio” autoriumi pripažintas Vytenis Andriukaitis už Artūro Zuoko ir Rolando Pakso palyginimą: „Jeigu reiktų rinktis tarp choleros ir maro, aš, kaip gydytojas atsakau: abi šias ligas reikia gydyti”. Vytenis Andriukaitis pirmą kartą „Auksinių svogūnų” istorijoje tapo laureatu.
„Metų posakiais” dar pretendavo tapti Algimanto Matulevičiaus pareiškimas, kad jis negali būti donoru, nes visą jo kraują išgėrė Arvydas Pocius ir Povilas Malakausko replika, kad jis gali būti VSD direktoriumi, nes mąsto tik dešiniuoju pusrutuliu.
„Metų sportininku” pretendavo tapti lenktynininkas Gintaras Einikis, kuris pagavęs savo firminį kablį, metė krepšininko kelią dėl balto takelio ir boksininkas Valerijus Ivanovas, už tai, kad pats nors ir būdamas lėtas, sugebėjo pagauti Algį Greitai. Šioje nominacijoje nugalėjo sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas, pasaulio čempionate Dominikoje visą laiką praleidęs ne ant pakylos, o tualete, ir tuo akivaizdžiai įrodęs, kad jam nusišikt ant pasaulio čempionato medalių. Atsiimdamas apdovanojimą Vyšniukas sakė: „Negaliu pasakyti, kad labai džiaugiuosi, bet po 20 dienų prasideda Europos ir pasaulio čempionatai, manau, kad jie bus sėkmingi, nes sezoną pradedu nuo pergalės”.
„Metų Vilniaus meru pripažintas Kęstutis Masiulis, kuris labai, labai, labai nori, bet negali tapti meru. Dar į šį apdovanojimą pretendavo Artūras Zuokas, kuris ir nebegali, ir nebenori būti Vilniaus meru ir Rolandas Paksas, kuris ir nori, ir gali…bet… geriau nereikia, kad būtų meras. Kęstutis Masiulis, paprašytas pasakyti sveikinimo kalbą, tarė: „Linkiu jiems netapti tuo meru”. Salė pratrūko kvatotis.
„Metų pedagogu” pretendavo tapti: prezidento padėjėja Božena Krasovskaja, savo darbu įrodžiusi, kad jeigu virėja gali valdyti valstybę, tai prezidentą sugeba valdyti bet kuri ikimokyklinio amžiaus vaikų pedagogė. Taip pat – grožio mokytojas Juozas Statkevičius, kuris visus išmokė, kad jei
gražios knygos negali parašyti pats, nusirašyk. Trečias pretendentas buvo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Algirdas Mykolas Brazauskas – už paskaitų ciklą „Blogas tas LKP CK sekretorius, kuris nesvajoja tapti Lietuvos prezidentu”. „Auksinis svogūnas” teko Juozui Statkevičiui.
„Metų grupe” pripažinta „Rubicon” įmonių grupė, už tai, kad pagaliau uždirbo pirmuosius švarius dešimt tūkstančių litų, priteistus jiems iš Kęstučio Masiulio.
„Auksinį svogūną” dar pretendavo gauti grupė „LT United” – už tai, kad nuo šiol lietuviai didžiuojasi, būdami šeštais ir Seimo parlamentinė moterų grupė, kovo 8-osios proga iškėlusi šūkį: „Ne gėlės, o įstatymai”.
„Metų giminaite” paskelbta Laima Paksienė – po „Lietuvos šokių dešimtuko” tapusi Buratino pussesere. Į šį apdovanojimą dar taikėsi Andriaus Kubiliaus uošvė, be žento ir Dievo sutikimo privatizavusi bažnyčią ir Andželika Filipovič, atradusi naują giminystės rūšį – langų plovėja.
„Metų patiekalu” galėjo tapti „Gubernijos” alaus skardinė, kuri šiaip jau visai nieko neverta, bet įmesta į aikštelę per „Žalgirio” rungtynes, kainuoja 10 tūkstančių eurų. Antrasis pretendentas į patiekalą buvo ant įkaitintų Bražuolės bėgių skrudintos konservatorių kregždutės, recepto autorius Valstybės saugumo departamentas. Trečiasis kandidatas – Valstybės saugumo departamento kurmių liežuvėliais farširuota Arvydo Pociaus galva ant konservatorių padėklo, recepto autorius Andrius Kubilius. Pastarasis patiekalas ir pripažintas vertas „Auksinio svogūno”.
„Metų dainininku” paskelbtas Viktoras Uspaskich – už dainą su Irma „Verta”, kurią išgirdusi prokuratūra, nusprendė, kad Viktorą tikrai verta pasodinti į kalėjimą. Dainos pretendentės į šį apdovanojimą dar buvo Algirdo Paleckio „Aš myliu tave, vilnieti” apie išlietus jausmus, kurie liko be atsako ir Minedo „Aš myliu save, Minedai”, už kurią balsavo visas Rokiškio kurčnebylių pensionatas.
Viktoras Uspaskichas tapo ir „Metų bėgliu”, asmeniniu pavyzdžiu įrodęs liaudies išmintį – kiek rusą Lietuvoj bemaitinsi, jis vis tiek į Maskvą žiūri. „Metų bėgliais” dar galėjo tapti Rolandas Paksas, kuris bėgo iš Lietuvos lėktuvu, bet, užmiršęs, kad Žemė apvali, grįžo atgal ir Vilija Blinkevičiūtė – už tai, kad pabėgo iš Naujosios Sąjungos dykumų į pažadėtąją socialdemokratų žemę ir su savimi išsivedė milijoną pensininkų.
Paskutinę, dešimtąją, „Metų filmo” nominaciją „Auksinių svogūnų” komisija skyrė lietuviškai „Titaniko” versijai – „Šikanikas”, pasakojančią apie tai, kaip naujajame prezidentūros „Versači” tualete nuskendo kancleris Osvaldas Markevičius. Į „Metų filmo” apdovanojimą dar pretendavo naujausias režisieriaus Algimanto Puipos filmas „Elzė iš Anglijos”, apie karalienės Elžbietos II vizitą pas Lietuvos pensininkus ir kriminalinė drama „Komisaras Reksas”, apie protingą šunį, kuris nepuolė be reikalo ginti Vidaus Reikalų Ministro Raimondo Šukio nuo chuligano.
Šiemet „Auksinio svogūno” kaip įprasta negavo Žemės ūkio ministrė Kazimiera Danutė Prunskienė. „O gaila, man svogūnas pagal pareigas tinka”, – šypsosi į sceną užlipusi ministrė. Ceremonijos rengėjai politikei įteikė didelį putojančio vyno butelį. „Tai – taip pat mano sektorius”, – nesutriko K. Prunskienė.
nu geras 😯