Įsiskolinę už elektrą ar komunalinius patarnavimus klaipėdiečiai necenzūriniais žodžiais plūsta šias paslaugas teikiančių bendrovių darbuotojus, puola juos kumščiais, grasina teismais bei žurnalistais.
Skolininkai pridaro rūpesčių ne tik namų valdoms ar namus administruojančioms daugiabučių bendrijoms, bet ir savo kaimynams.
Namų valdų atstovų teigimu, be elektros likę klaipėdiečiai vagia ją iš kaimynų arba kviečiasi elektrikus ir prašo, kad šie pajungtų už skolas nutrauktą elektros energijos tiekimą. Faktą, kad yra skolininkai, gyventojai bando nuslėpti.
Tokios machinacijos prie gero nepriveda – ir toliau skolas kaupiantiems klaipėdiečiams tenka atsidurti teisme. Įsiskolinimus bendrovės bando išieškoti su antstolių pagalba. Galų gale skolininkams tenka atsisveikinti ir su savo būstais – įstatymų nustatyta tvarka, jeigu skola viršija 7 tūkstančius litų, antstolis gali asmens butą areštuoti ir parduoti iš varžytinių. Tačiau kol skola pasiekia tokią sumą, skolininkai nebaudžiami kenkia aplinkiniams.
Įrašinėjo pokalbius
Visą savaitę bendrovės VST Klaipėdos miesto skyrius vienam klaipėdiečiui bandė išaiškinti, jog elektros tiekimas jam buvo nutrauktas dėl laiku nesumokėtos skolos.
Situacija buvusi paini. Prieš metus deklaruojant apskaitos prietaisų rodmenis dėl bendrovės darbuotojos kaltės atsiskaitymų knygutėje buvo padaryta klaida, kuri, anot VST Marketingo ir viešųjų ryšių departamento vadovės Rasos Kruopaitės, klientui klaidingai leido manyti, jog už elektrą jis permokėjęs. Tačiau dar kartą sutikrinus rodmenis, paaiškėjo, jog VST jis ne tik nepermokėjo, bet dar yra ir skolingas.
Už klaidą, VST teigimu, atsiprašyta buvo ne kartą, be to, bendrovė dar nustatė, kad žmogus nebuvo sudarę sutarties su VST po to, kai iš kitų gyventojų butą įsigijo, dėl to senoji sutartis buvo negaliojanti.
Ne kartą perspėtas apie skolą ir apie tai, kas jo laukia nesumokėjus, žmogus ir toliau delsė, todėl jam elektra buvo atjungta.
Tuomet prasidėjo savaitę trukęs konfliktas. R. Kruopaitės teigimu, žmogus, ateidamas aiškintis situacijos, pokalbius su VST darbuotojais įrašinėdavo diktofonu, elgėsi įžūliai ir nuolat kalbėjo pakeltu tonu.
Nors klientas žadėjo skųstis spaudai, Vartotojų teisių apsaugos tarnybai bei Valstybinei energetikos inspekcijai, po kurio laiko skolą vis dėl to sumokėjo ir elektros energijos tiekimas buvo atnaujintas.
Vagia iš kaimynų
Namų valda „Paslaugos būstui” nei gražiuoju, nei piktuoju nesusitaria su vieno namo gyventoju, kuris dėl skolų atjungus elektros energijos tiekimą įsigudrino gyventi kaimynų sąskaita.
Jau metus laiko, vos ne kas mėnesį, jis bando pasijungti laidus iš bendro naudojimo patalpų į savo butą, o namų valdos elektrikai tuos laidus važiuoja atjungti. Išeities namų valdos tikina niekaip nerandančios.
„Žmogus iš pažiūros normalus, tačiau bendrauja labai keistai – šaukia, stumdo mūsų darbuotojus. Gal turi kokią psichikos negalią – jau šitiek laiko nesusišnekame. Skambinome policijai, bet ir ji tik rankomis skėsčioja – į privačią nuosavybę be savininko leidimo negali įžengti”, – kalbėjo „Paslaugos būstui” direktorė Regina Uznienė.
Vyriškis namų valdai jau skolingas per 1000 litų – už administravimą. Kokio dydžio skola yra elektros energijos tiekėjams, direktorė negalėjo pasakyti. Anot jos, kadangi žmogus bendrauja agresyviai ir skolų seniai nemoka, po kurio laiko antstoliai gali užstatyti jo butą ir parduoti iš varžytinių.
Išsigando antstolių
Daugiabučių namų bendrija „Šatrija” bėdos turėjo su dviejų butų savininkais. Šie taip pat vengė padengti skolas, tačiau po to, kai susitiko su antstoliais ir, bendrijos pirmininkės žodžiais, sužinojo, kiek šiems mokės už išieškojimą, problema ištirpo.
Dabar skolininkai nuo skolų vaduojasi mokėdami dalimis. Tačiau antstoliai neišgąsdino dar vieno bendrijos gyventojo, kuris, atjungus elektros energiją, įprato gyventi tamsoje.
„Įdomus žmogus – vakarais pareina į namus ir sėdi tamsoje. Kaimynai pasakojo, kad televizoriaus eina pas kaimynus žiūrėti. Giminės sumoka už šildymą, tai jis ir kenčia. Mes domimės tokiais problemiškais gyventojais, tačiau šis – ramus ir kultūringas, todėl namų neturėtų padegti – jis ir be žvakių apsieina”, – savo pastebėjimais dalinosi „Šatrijos” bendrijos pirmininkė Inesa Adakauskienė.
Trukdo darbui
„Laukininkų valdų” direktorė Galina Kontrauskienė neslepia, jog ir jos administruojamuose daugiabučiuose skolininkų problema egzistuoja ir yra pakankamai opi.
Tačiau problemos kyla ne tiek dėl pačių gyventojų, kiek dėl paslaugų tiekėjų abejingumo.
G. Kontrauskienė kreipėsi į VST Klaipėdos skyriaus administraciją prašydama, jog bendrovė pateiktų namų valdai sąrašus su skolininkais, kuriems buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. Nors prašyta ne kartą – atsakymo nesulaukta. Dėl šios priežasties kyla nesklandumų.
Pavyzdžiui, be elektros likę gyventojai bando gudrauti ir kviečia namų valdos darbuotojus, kad šie pajungtų „nežinia dėl ko” nukarpytus laidus. Šie gaišta laiką, važiuoja pas gyventojus ir tik vietoje sužino, dėl kokių priežasčių elektros energija buvusi atjungta.
„Tokių iškvietimų pasitaiko pakankamai dažnai – jeigu turėtume sąrašus – sutaupytume laiko, o dabar tik be reikalo važinėjame”, – tikino namų valdų direktorė.
Anot jos, namų valdų administracijai ir gyventojams galvas skauda ne tik nuo skolininkų.
„Vargstame su Kuncų gatvės 9-ojo namo gyventoja, tokia Birute, kuri savo butą benamių prieglauda pavertė. Butas jau 4 kartus degė. Nežinau, ar ji turi elektrą – už kai kuriuos komunalinius patarnavimus moteriškės dukra sumoka, – tai iškeldinti jos negalime. Kaimynai vis nelaimės rimtos laukia, o su moteriške niekaip negalime susitarti”, – tikino G. Kontrauskienė.
Pavojingiausi – nuomininkai
Antstolis Žydrūnas Pakalniškis dienraščiui sakė, jog uostamiestyje atvejai, kuomet už skolas buvo areštuoti butai ir parduoti iš varžytinių – ne toks jau retas reiškinys. Tiesa, antstolių rūmai tokių faktų neskaičiuojantys ir statistikos nevedantys.
Anot Ž. Pakalniškio, skolas klaipėdiečiai kaupia anaiptol ne dėl to, kad gyvena skurdžiai.
Vos galą su galu suduriantys žmonės mokesčius iš paskutinių jėgų stengiasi sumokėti, netgi skolinasi, jeigu neturi. Didžiausias problemas antstoliams kelia ne tie, kurie yra teisėti butų savininkai, bet tie, kurie patikėjimo teise butus nuomojasi iš Savivaldybės.
Su jais – didelė bėda, kalbėjo antstolis. Dažniausiai ši socialinė grupė už paslaugas nemoka, skolos auga, o būstų nė areštuoti, nė parduoti antstoliai neturi teisės.
Nuomos sutartys su Savivaldybe yra pasirašytos taip, kad ši institucija neprivalo padengti įsiskolinimų, sutartyse numatyta, jog už komunalines paslaugas privalo mokėti nuomininkai.
Būna atvejų, kad jokios priemonės – nei teismai, nei antstolių bei valdininkų vizitai – nuomininkams poveikio nedaro, tuomet rankas nuleidžia ir paslaugų tiekėjai, jie skolas nurašo.
Vargas dėl iškraustymo
Įstatymai numato, jog antstoliai taip pat ne visais atvejais gali skolininko butą areštuoti ir išvaržyti. Pavyzdžiui, išimtys numatomos, kuomet bute gyvena ligonis arba nepilnamečiai vaikai.
Tačiau net ir tuomet, kada butas išvaržomas, jo savininkas nelieka tuščiomis rankomis. Būstą pardavus, skola padengiama, dalis pinigų atitenka antstoliui, ir likutis – buvusiam savininkui.
Ž. Pakalniškio teigimu, įstatymų numatyta tvarka dėl aplaidumo namų netekusiam piliečiui grąžinama 50 tūkstančių litų.
Tačiau ir tokios istorijos ne visuomet baigiasi buto išvaržymu. Teismų ir policijos pagalbos prireikia norint iš išvaržyto buto iškraustyti buvusį jo savininką. Procedūra būna gana ilga ir erzinanti – iškeldinti su visais baldais į gatvę žmogų galima tik tuomet, kada teismas duoda tam leidimą.