Ligoninėse gulintys, užsienyje uždarbiaujantys ar tiesiog į sodus persikraustantys klaipėdiečiai privalo tempti nemažą komunalinių mokesčių naštą už paslaugas, kuriomis nesinaudojo.
Dokumentais įrodžius, kad tam tikrą laiką žmogus bute negyveno, įmanoma atsikratyti tik mokesčių už kabelinę televiziją, internetą bei vietinio ryšio telefono paslaugas.
Keliolika litų už šiukšlių išvežimą, laiptinės apšvietimą ar lifto paslaugas vis tiek tenka sumokėti.
Galėdavo užjausti
Nuo 2002-ųjų, kai įsigaliojo naujas Civilinis kodeksas, komunaliniai mokesčiai skaičiuojami ne pagal gyventojų skaičių, bet priklausomai nuo buto ploto.
Todėl rinkliavas ir savivaldybės kontroliuojamos namų valdos, ir daugiabučių namų bendrijos privalo imti nepriklausomai nuo to, gyvena žmogus bute ar ne.
Namų valdos „Paslaugos būstui” direktorė Regina Uznienė dienraščiui pasakojo, kad iki 2002-ųjų atsiskaitymo už paslaugas sistema buvo lankstesnė. Įrodęs, kad konkretų laikotarpį negyveno namuose ir todėl nesinaudojo komunalinėmis paslaugomis, gyventojas būdavo atleidžiamas nuo mokesčių už tą laikotarpį.
„Dabar viskas skaičiuojama pagal kvadratūrą. Negalime atsižvelgti į jokias aplinkybes – net sunkią ligą, dėl kurios žmogus ilgą laiką gydosi ligoninėje. Pagal naują tvarką neturime galimybės daryti jokių išlygų”, – sakė ji.
Tariasi asmeniškai
Teisės daryti nuolaidas laikinai namuose negyvenantiems žmonėms neturi ir namų bendrijos.
Klaipėdos daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Algirdas Paleckis patvirtino, kad šiuo metu atleidimas nuo mokesčių yra juridiškai neteisėtas.
„Suprantu rimtas priežastis turinčius žmones, tačiau įstatymas išlygų nenumato. Kita vertus, dabartinė tvarka yra teisinga – jeigu žmogus turi turtą, privalo mokėti kai kuriuos su jo išlaikymu susijusius mokesčius. Namas juk prižiūrimas”, – mano jis.
A.Paleckis sakė, kad vienintelė galimybė išvengti kai kurių mokesčių – asmeniškai susitarti su bendrijos atstovais.
„Kiekvienas atvejis – individualus. Iš kur galime žinoti, kad, šeimininkui išvykus, jo bute niekas negyvena, kad jis nėra nuomojamas? Čia reikia tartis asmeniškai. Nežinau, gal išgavus žmogaus parašą, kad butas bus tuščias, bendrija ir sutiktų padaryti išlygą „, – svarstė jis.
Užtenka skambučio
Laikinai atsisakyti paslaugų leidžia televizijos, interneto bei vietinio telefono paslaugų teikėjai.
Pasak kabelinės televizijos „Balticum” pardavimų vadovo Valdemaro Kastecko, pastarosiomis dienomis, kai klaipėdiečiai apleidžia butus mieste ir keliems mėnesiams kraustosi į sodus, ši paslauga tampa populiaresnė.
„Norinčiųjų nėra daug – paprastai atjungti televiziją prašo pensininkai, vieniši žmonės. Manau, kad net išvažiavus vienam žmogui, namie vis tiek lieka kas nors, kuris žiūri televiziją”, – sakė jis.
„Balticum” už tokią paslaugą mokesčio neima, tačiau už pakartotinį įjungimą imamas 25 litų mokestis. Prijungti kabelinę televiziją dažniausiai prašoma rudeniop, kai sodininkai grįžta į savo butus.
„Mes nereikalaujame jokių pasiaiškinimų, kodėl nusprendžiama laikinai nesinaudoti paslaugomis. Abonentui tereikia paskambinti ir, padiktavus savo asmens kodą, paprašyti atjungti televiziją. Šią procedūrą taip pat galima atlikti užsukus į mūsų būstinę”, – aiškino V.Kasteckas.
Laikinai galima atsisakyti ir „Balticum” teikiamo interneto.
Savo paslaugų teikimą sutinka geranoriškai sustabdyti ir telekomunikacijų bendrovė „Teo”, gyventojus aprūpinanti internetu ir fiksuotu telefono ryšiu.