Vakar Savivaldybėje vykusiame posėdyje dėl miesto ekonominės plėtros tęstinumo užtikrinimo „Ekrano” bendrovei nutraukus veiklą meras Vitas Matuzas žadėjo, kad, įkūrus Panevėžio miesto pramonės ir logistikos parką, atsiras du tūkstančiai darbo vietų ir buvusiems ekraniečiams – ypač vyresniems kaip 50 metų, – nereikės ieškoti pragyvenimo šaltinio kituose miestuose. Tuo tarpu darbo netekusių „Ekrano” darbuotojų profsąjungos lyderė Liucija Mikulėnienė pirmiausia prašė išimties tvarka atsiskaityti su dauguma bankrutavusios bendrovės darbuotojų, kuriems liko neišmokėta iki 2 tūkstančių litų, užuot mokėjus didžiulius atlyginimus gaudavusiems.
Vietoj „Ekrano” – ekonominė plėtra
Vakar miesto Savivaldybėje vyko Panevėžio miesto ekonominės plėtros, „Ekrano” bendrovei nutraukus veiklą, tęstinumo užtikrinimo 2007-2009 metų priemonių plano, kurį sausio pabaigoje patvirtino Vyriausybė, vykdymo priežiūros darbo grupės posėdis. Be miesto Savivaldybės ir jos skyrių vadovų, pasitarime dalyvavo Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Rainys, Panevėžio apskrities viršininko administracijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Įmonių bankroto valdymo departamento, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos, Darbo biržos, kitų institucijų atstovai. Susitikimo tikslas buvo išsamiau susipažinti su priemonių planu ir išsiaiškinti, kas jau nuveikta, ar realu įgyvendinti kitus sumanymus. Susitikimas vyko su humoro gaidele, lyg „Ekrano” bankroto pasekmių nebūtų likę. Vienas Savivaldybės skyriaus vedėjas akcentavo, kad visai natūralu, jog vienos įmonės bankrutuoja, o kitos kuriasi.
Teismas padėjo tašką
Įmonių bankroto valdymo departamento ir „Ekrano” bankroto administratoriaus atstovai akcentavo, kad įmonei bankrotas buvo paskelbtas praėjusių metų balandžio 20 dieną, tačiau sausio pradžioje vykusio pirmojo susirinkimo kreditorių sprendimai buvo apskųsti teismui. Tik šių metų kovo pradžioje teismas nusprendė, kad susirinkimo sprendimai buvo teisėti. Šiuo metu bankams įkeistas 178 milijonų litų vertės turtas, darbuotojams įmonė skolinga 9,343 milijono litų, skolos „Sodrai” ir Mokesčių inspekcijai siekia 26 milijonus litų, trečiosios eilės kreditoriams – dar 84 milijonus litų. Vykdant bankroto procedūrą, iš Garantinio fondo buvo išmokėta 48 procentai jiems priklausančių išmokų. Įmonės bankroto administratoriaus atstovai akcentavo, kad dabar atliekama per paskutiniuosius trejus metus įmonėje priimtų sprendimų analizė. Be to, nepriklausomi vertintojai bankrutavusios įmonės ilgalaikį turtą ir 45 hektarus žemės, kuriuos ji nuomojo, įvertino 67 milijonais litų. Pasak specialistų, šiuo metu vyksta antrinių žaliavų realizavimas, tačiau problemų kyla su stiklo dūžiu, todėl svarstoma galimybė užkurti stiklo krosnį, tačiau tokio sumanymo perspektyvas nagrinėja mokslininkai. Pasak G.Rainio, šiam ketinimui neprieštarauja ir kreditoriai.
Įgyvendins projektus
Apžvelgiant Vyriausybės patvirtintą trejų metų priemonių planą, miesto mero patarėjas investijų klausimais Tomas Jagminas akcentavo, kad jau atlikta Pramonės ir logistikos parko steigimo galimybių studija, išpirkta žemė iš savininkų, o rudenį bus pradėtas infrastruktūros formavimas. Ponas G.Rainys abejojo, ar parama iki rudenio pasieks Savivaldybę, tačiau V.Matuzas pareiškė kalbėjęsis su premjeru Gediminu Kirkilu ir šis pažadėjęs, kad finansavimas bus skirtas dar vasarą.
Pramonės ir logistikos parkui įsteigti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir šalies biudžeto tikimasi gauti 36 milijonus litų. Pasak T.Jagmino, pasirašyta sutartis ir dėl Panevėžio mokslo ir technologijų parko steigimo: į projektą numatoma investuoti 7,5 milijono litų. Viešajai įstaigai „Technologijų demonstravimo centrui” tikimasi gauti 5 milijonų litų paramą.
Žemės neskubama grąžinti
Pasitarimo dalyviai neslėpė, kad gali kilti problemų dėl „Ekrano” energetinio aprūpinimo sistemos atskyrimo nuo Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centro, Tuberkuliozės ligoninės, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio ekspertinio skyriaus, „Ekrano” sporto komplekso. Mero V.Matuzo teigimu, galbūt tikslingiausia būtų energijos tiekimo ūkį parduoti atskirai. Į energijos tiekimo kitiems objektams užtikrinimą nereiktų kišti valstybės lėšų. Tam kol kas numatoma 2 milijonai litų. Apskrities Regioninės plėtros departamento direktorė Rita Abaravičiūtė klausė, ar bankrutavusiai įmonei dar reikia 45 hektarų žemės ir ar nebūtų galima jos dalies grąžinti savininkams. Anot jos, pernai šiuo klausimu buvo kalbėta su bankroto administratoriumi, tačiau atsakymo negauta. Jai buvo atsakyta, kad žemė išnuomota 99 metams, o turto vertintojai jos negali atskirti nuo pastatų. Ūkio ministerijos sekretoriaus G.Rainio teigimu, prioritetu vis dėlto lieka naujų investuotojų, kurie galėtų įsikurti bankrutavosioje bendrovėje, paieška.
Įkūrė klubą
Panevėžio darbo biržos direktorius Juozas Mėlynavičius sakė, kad biržoje buvo užsiregistravę 2303 gamyklos darbuotojai, o šiuo metu darbo ieško tik 778 iš jų. 500 žmonių baigė kursus arba dar mokosi, kvalifikacijos kėlimo kursai numatyti dar pusei tūkstančio žmonių. Biržos vadovo teigimu, poreikio viešiesiems darbams nebuvo. Darbo biržos vadovo teigimu, daugiausia ieškančiųjų darbo yra tarp vyresnių kaip 50 metų amžiaus žmonių. Šiuo metu siūlomos 256 laisvos darbo vietos, daugiausia – aptarnavimo sektoriuje.
Išgirdęs Darbo biržos informaciją, V.Matuzas pareiškė, kad labai svarbu įkurti Pramonės ir logistikos parką, kad panevėžiečiams nereikėtų darbo ieškoti kituose miestuose. Be to, anot jo, remiantis užsienio patirtimi ten galėtų būti įdarbinami kitur nepageidautini vyresni žmonės. Meras sakė jau netgi kalbėjęsis su potencialiais investuotojais.
„Ekrano” darbuotojų profsajungos pirmininkė L.Mikulėnienė dėkojo už pagalbą Savivaldybei, Ūkio ministerijai, Darbo biržai, mokymo centrams, padėjusiems sušvelninti bankroto pasekmes. Ji prašė išimties tvarka atsiskaityti su dauguma bankrutavusios bendrovės darbuotojų, kuriems liko neišmokėta iki 2 tūkstančių litų. Ponios Liucijos teigimu, tie, kurie gaudavo didžiulius atlyginimus, gali palūkėti, nes daug užsidirbo ir turi iš ko gyventi. Be to, ji buvusius gamyklos darbuotojus ir jų šeimos narius pakvietė į įkurtą klubą „Ekramika”, kad žmonės nesijaustų vieniši.
Pasitarimo pabaigoje ministerijos sekretorius G.Rainys pagyrė miesto ir rajono savivaldybes, kurios pateikė keturiolika projektų, joms niekas jokių pretenzijų neturėjo.