Šalyje daugėjant institucijų, besirūpinančių žmonių užimtumo problemomis, didėja tarpusavio nenusikalbėjimas ir vis daugiau žmonių, net ir turintys aukštąjį išsilavinimą, iškrenta iš darbo rinkos.
Tokie teiginiai nuskambėjo uostamiestyje vykusiame seminare „Vystymo bendrijos „EQUAL greitkelis” tikslų ir veiklos plano pristatymas”.
Valdininkų abejingumas traumuoja
Anot Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Audronės Liesytės, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šalyje mažėja socialiai remiamų žmonių.
„Taip, oficiali statistika skelbia, kad žmonių, gaunančių pašalpas, sumažėjo. Labai paprasta yra sumažinti normatyvus, kas turi teisę gauti paramą, ir tokių asmenų tikrai sumažėja. Tačiau žvelgiant į registracijų duomenis, dirbančių žmonių skaičių, matosi, kad taip nėra”, – sakė ji.
Pasitaiko, kad dėl įvairių priežasčių iš darbo rinkos iškritę asmenys, jau ir taip išgyvenantys stresą, psichologinę įtampą, galutinai palūžta pabandę surasti pagalbą valdiškose institucijose ir daugiau nebedrįsta peržengti jų slenksčio.
„Šiandien kiekvienas labai tiksliai žino savo funkcijas ir stengiasi apsiriboti tik jomis, todėl dažnai į kurią nors įstaigą užėjęs žmogus tuoj siunčiamas į kitą, o po to – dar į kitą. Labai patogu, kad klientas kuo greičiau išeitų iš institucijos”, – svarstė A. Liesytė.
Specialistė pastebėjo, kad dirbantieji socialiai pažeidžiamų žmonių labui kartais dar ir patys juos stigmatizuoja.
„Štai neseniai vykusios konferencijos metu gavome vieno gydytojo pastabą, kad sakytume ne „narkomanai”, o „nuo narkotikų priklausomi žmonės”, Ne „alkoholikai”, o „nuo alkoholio priklausomi žmonės”, – prisiminė A. Liesytė.
Moterims sunkiau
Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos Europos socialinio fondo konsultanto Vlado Murašovo manymu, nereikėtų labai džiūgauti ir dėl to, kad oficialus nedarbo procentas šalyje yra sumažėjęs. Uostamiestyje 2001 m. gegužės 1 d. nedarbas siekė 9,9 proc., šių metų gegužės 1 d. – 4,8 proc.
„Niekam ne paslaptis, kad nemaža dalis lietuvaičių emigravo į užsienį, o dalis žmonių, dėl išsilavinimo trūkumo ir darbinių įgūdžių stokos kažkada iškritusių iš darbo rinkos, nebesugeba įsitvirtinti joje iš naujo. Kvalifikacijos trūkumas yra didžiausia problema. Tačiau šiandien yra ir tokia dalis žmonių, kurie visiškai nesuinteresuoti registruotis darbo biržoje ar ieškoti darbo. Tarp jų yra jaunų žmonių, iškritusių iš švietimo sistemos, sergančių priklausomybės ligomis ar buvusių nuteistųjų. Jeigu nepastūmėsime, jie patys ir neieškos pagalbos”, – sakė jis.
Pasak V. Murašovo, vis sunkiau uostamiestyje įsidarbinti moterims, nes darbdaviai daugiau pageidauja statybininkų, suvirintojų, stalių ir kitų daugiau vyriškų profesijų specialistų. Gegužės 1 d. iš daugiau kaip septynių tūkstančių Klaipėdos darbo biržoje registruotų bedarbių 67,3 proc. buvo moterys. Iš jų 11 proc. – turinčios aukštąjį išsilavinimą.
Sieks socialinės partnerystės
Pajusti realią pagalbą su įvairių formų diskriminacija darbo rinkoje susiduriantiems priešpensinio amžiaus asmenims, ilgalaikiams bedarbiams, tautinių mažumų atstovams bei moterims padės Klaipėdos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos kartu su partneriais iš Lietuvos bei užsienio vykdomas projektas „EQUAL greitkelis: vystymo bendrija Klaipėda-Vilnius”.
Jį įgyvendina 16 į plėtojimo bendriją susijungusių partnerių iš Lietuvos (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos tęstinių studijų centras, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras, Vakarų Lietuvos verslo kolegija ir kt.) bei trys tarptautinės plėtros bendrijos (dalyvaujančios šalys – Danija, Jungtinė Karalystė, Italija, Portugalija, Olandija ir kt.)
Pasak projekto koordinatoriaus Algimanto Šniepio, ištyrus tikslinių grupių poreikius, bus sukurtos ir išmėgintos įvairios šių žmonių užimtumą skatinančios priemonės, pavyzdžiui, darbo paieškos strategija, darbo įgūdžių treniravimo modulis, asmenybės stiprinimo ir savo vertės kėlimo modulis, e-verslas. Tikslingiausius metodus bus stengiamasi integruoti į politiką ir praktiką.
„Kuriame aplinką, inicijuojančią socialinį dialogą. Visus partnerius sieja bendras tikslas – padėti žmonėms apsispręsti dėl savo profesinio kryptingumo, patekti į darbo rinką ir konkuruoti joje. Projekte dalyvaujančios nevyriausybinės organizacijos teiks socialines paslaugas. Darbo rinkos mokymo tarnybos – profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas, akademinės įstaigos daugiau veiks informacinių technologijų lauke. Užėjusiam į bet kurią projekte dalyvaujančių įstaigų žmogui bus suteikta reali pagalba. Dalis paslaugų, pavyzdžiui, konsultavimas ir informavimas tikslinėms grupėms taip pat bus teikiamos virtualiu būdu”, – pasakojo A. Šniepis.
Laima Švedaitė
kad sakytume ne „narkomanai”, o „nuo narkotikų priklausomi žmonės”, Ne „alkoholikai”, o „nuo alkoholio priklausomi žmonės”
Visu pirma patys zmones turi noreti dirbti. Galimybiu isidarbinti tikrai yra nors aisku chroniu „nuo alkoholio priklausomiems žmonems” arba narkomanu „nuo narkotikų priklausomiems žmonėms”, tai padaryti yra sunku. Bet as manau, kad jiems reiketu pradziai ispresti savo prblemas. Paimi „nuo alkoholio priklausoma žmogu” i darba ir speliok iki kurios dienos jis dirbs. Tikrai niekas nenori tokiu „darbuotoju”.